• Search for:
17Lie
Talinas – kilvateryje, priešais – gimtasis uostas

Jachta “Lietuva” jau atsisveikino su trečiuoju 100-mečio odisėjos uostu ir išplaukė į ramią jūrą. Vėjo kol kas visai nėra, todėl įgulai tenka ramiai sau plaukti su varikliu. Jachta dabar plaukia link Rygos, o paskui jau keliaus į savo gimtąjį uostą – Klaipėdą.

Taline pasikeitė įgulos – iki Estijos sostinės jachtą atplukdę buriuotojai išvyko namo, o laivą perėmė kita komanda. Jachtos įgulą papildo savanoriai kadetai, kurių atranka truko dvi savaites. Iš viso gautos 34 anketos, iš jų bus atrinkta 19 asmenų, kurie plauks atitinkamuose etapuose. Daugiausiai anketų atsiuntė klaipėdiečiai -17, vilniečiai – 15, vienas kaunietis ir vienas Estijoje gyvenantis asmuo. Įgulos keitimas bus vykdomas du kartus, t.y. Taline ir Rygoje.

Jachtos “Lietuva” įgula į kiekvieną uostą atkeliauja su nedidele paroda, kurioje istorikė Renata  Rachmaninova pristato atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. „Lietuva“ plaukia pasipuošusi ne tik šimtmečio bure bet ir kitais šimtmečio atributais. Tačiau ne ką mažiau dėmesio sulaukia ir stebuklinga permatoma dėžė. Kiekvienas apsilankęs gali išsirinkti jam patikusį atvirlaiškį ir jame užrašyti palinkėjimus – sau, artimiesiems, draugams, Tėvynei, bendrataučiams. Atvirlaiškiai dėžėje keliauja jūra jachtoje iš uosto į uostą visos odisėjos metu, o jai pasibaigus bus išsiuntinėti nurodytais adresais.

Odisėjos maršrute trys Baltijos jūros uostai, kuriuose tuo metu vyks tradiciniai jūriniai vasaros renginiai: liepos 5-8 d. Gdanskas (Lenkija), liepos 13-15 dienomis jachta lankėsi Taline (Estija), 17-19 dienomis viešės Rygoje (Latvija).

 

100-mečio odisėja

Naujausią informaciją rasite mūsų FB puslapyje

Kelionę galite stebėti internete, pvz www.marinetraffic.comsvetainėje.

Vaizdo įrašas

talinas 100mečio odisėja saulė
26Lie
Jachta „Lietuva“ regatoje savo grupėje finišavo trečia

Pirmieji laivai netoli Klaipėdos uosto vartų esantį finišą pasiekė trečiadienio naktį. Apie ketvirtą valandą nakties pirmoji finišo liniją kirto suomių škuna „Helena“. Nuo jos nedaug atsilikęs didysis rusų burlaivis „Mir“. Už jo – baltašonis norvegų barkas „Statsraad Lehmkuhl“. „Lietuva“ finišavo apie šeštą valandą ryto. Net ir po vairo mechanizmo remontų, 350 jūrmylių distanciją „Lietuva“ įveikė per parą ir 16 val. Tai labai trumpas laikas. Įprastai tokį atstumą burlaiviai įveikia per tris paras.

Stiprus škvalas jachtai pridarė nuostolių – suplėšė didžiąją Klaipėdos miesto herbu papuoštą spinakerį (pavėjinę burę). „Pačioje pradžioje sekėsi fantastiškai, išsiveržėme į priekį, pirmavome iki pat Gotlando salos pietinio kyšulio. Tačiau prieš pat finišą užklupo meteorologinėse prognozėse neužfiksuotas itin stiprus vėjas – iki 37 – 38 mazgų. Atsirado bangavimas. Suplėšė burę, neturėjome kitos tinkamos“, – po varžybų komentavo jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.

kl_spinakeris

Mokomosios jachtos „Lietuva“ įgulą sudarė aštuoni buriuotojai, tarp kurių pusė – jaunimas iki 25 metų. Trys įgulos narės – merginos. Pirmą kartą į tokį ilgą plaukimą išsiruošęs šešiolikmetis Vincentas Songaila grįžęs į gimtą uostą dalinosi įspūdžiais. Klaipėdietis tik šiais metais prisijungė prie įgulos ir šį sezoną spėjo dalyvauti vienoje savaitgalio regatoje. Pasak vaikino, škvalai, bangavimas ir net užklupusi jūrligė jo neišgąsdino. „Tai tikri nuotykiai. Dar tikrai plauksiu“,– entuziazmo neslėpė įgulos naujokas.

Jauniausiai iš merginų, Eglei Kristutytei, varžybų išvakarėse sukako 23-eji. Įgula ją Turku uoste pasitiko šventiniu tortu ir sveikinimais. „Labiausiai įsiminė, kad gavome visko: lepinomės gaivių vėju ir saulės voniomis, pakliuvome ir į „skalbimo mašiną“ – bangos viena po kitos ritosi per denį“, – kalbėjo mergina. Laivo kokas Jola pirmą kartą gavo tokią atsakomybę savaitę pamaitinti gausią įgulą. Įgula gavo šiltą ir sotų maistą bet kokiomis oro sąlygomis. „Mane sužavėjo jūra, bangos, vaizdai aplink, greitis ir vandens šniokštimas jachtai dideliu greičiu skrodžiant bangas“, – jūros romantiką pastebėjo buriuotoja. Įgulos senbuvei Jurgitai, kaip ir visai įgulai, įspūdį paliko Lietuvos karinio jūrų laivyno laivo „Kuršis“ įgula, kuris dalyvavo kaip starto linijos laivas. Kariškiai vėliau lydėjo regatos dalyvius jūroje, padėjo perduoti radijo pranešimus labiausiai nutolusiems. Iš karto po starto „Kuršis“ pasivijo „Lietuvą“ ir visu garsu per denio garsiakalbius užgrojo  Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“.

Iš viso trečiajame etape dalyvauja 73 laivai. Trys iš jų – su lietuviška trispalve. Tai mokomoji jachta „Lietuva“, Klaipėdos universiteto škuna „Brabander“ ir jachta „Tineke“. Pirmieji laivai jau pasiekė finišo uostą Klaipėdą, kiti turėtų atplaukti per artimiausią parą. Rezultatas pagal perskaičiuotą laiką bus aiškus finišavus paskutiniams dalyviams. Kadangi varžybose dalyvauja skirtingi laivai, faktinis laikas perskaičiuojamas taikant kiekvienai jachtai skirtą koeficientą.

Klaipėdoje šventė prasidės liepos 29 dieną. Rugpjūčio 1 dieną burlaiviai atsisveikinę su Lietuvos uostamiesčiu burių paradu išplauks į Lenkijos Ščecino uostą.
5Spa
Buriuotojai atsisveikins su sezonu

Šį savaitgalį Klaipėdoje startuos paskutinė jūrinė regata „Rudeninė Baltija“. Pasivaržyti paskutinį kartą jūroje ketina kaip niekada daug jachtų įgulų – net penkiolika. Tarp jų ir tarptautinėse varžybose puikius rezultatus rodantys Lietuvos buriuotojai – jachtų „Extreme“ bei „Arcturus“ įgulos bei kiti stiprūs šalies sportininkai.

„Įprastai į šaltą ir audringą jūrą leisdavosi tik keletas jachtų. Tačiau kylant Lietuvos buriuotojų profesionalumui, siekiant geresnių rezultatų, sezoną bandoma pratęsti kuo ilgiau. Taigi ir dalyvių „Rudeninėje Baltijoje“ šiais metais tikrai nemažai“, – kalbėjo regatą organizuojančio klubo „Ostmarina“ vadovas Osvaldas Kudzevičius.

„Rudeninė Baltija“ – tikrai ne trumpiausia ir lengviausia regata. Iš viso sportininkai turės įveikti ne mažiau nei 50 jūrmylių. Varžybos bus dviejų etapų – pirmasis plaukimas prasidės šeštadienį. Buriuotojai turės apiplaukti jūroje esančius varžybų ženklus. Pirmasis etapas bus ilgesnis, tačiau organizatoriai tikina, jog jachtos turėtų grįžti iki vakaro. Krante sušalusių buriuotojų lauks jau garuojantys barščiai ir tradiciškai per „Rudeninės Baltijos“ regatą organizatorių gaminamas plovas. Sekmadienį bus antrasis, trumpesnis etapas. O po jo – apdovanojimai.

Šiais metais paskutinė jūrinė regata buriuotojų kantrybę bandys ne šalčiu, o štiliumi. Šeštadienį nusimato ne šalti, bet ir ne vėjuoti orai. Šiaurės vakarų vėjas šeštadienį rims, keis savo kryptį. Vakare jau turėtų pūsti pietys. O sekmadienį prognozuojama jau daugiau vėjo. „Šių metų iššūkis buriuotojams bus vėjo paieškos. Tai kartais sunkiau nei bandyti suvaldyti stiprų vėją“, – pastebėjo regatoje taip pat dalyvausiantis buriuotojas O. Kudzevičius.

Tradicinės „Rudeninės Baltijos“ varžybos rengiamos nuo 1994 metų. Jas pradėjo organizuoti trys gerai žinomi buriuotojai – jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius, „Vakarės“ kapitonas Saulius Tamkvaitis ir „Audros“ kapitonas Saulius Kalnėnas.

Po šių varžybų spalio 16–18 dienomis Kuršių mariose dar vyks „Paršelio“ regata. O po jos buriuotojai jau kels jachtas ant kranto, ruoš jas žiemojimui ir ilgesingai lauks pavasario ir kito sezono.

Baltabures jachtas klaipėdiečiai galės išlydėti spalio 3 d. (šeštadienį) ir spalio 4 d. (sekmadienį) nuo Kruizinių ir karo laivų terminalo krantinės. Regatos startas: 10 val. 30 min.
22Lie
Kaip plukdėme krepšininkus

lietuvos-krepsinio-rinktines-pasiplaukiojimas-jachta-61896791Penktadienio popietę “Lietuva” plukdė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
Nors iš pradžių buvo planuota pasiplaukioti “Ambersail”, planas nepavyko, mat garsioji jachta gali daugiau niekada nebeplaukti. Antradienio vakarą įvyko incidentas prie Klaipėdos. Išplaukiant kabotažiniam plaukiojimui į Baltijos jūrą prie Klaipėdos, apie 3 jūrmylės nuo uosto vartų, plaukiant pilnu beidevindu lūžo jachtos LTU 1000 “Ambersail” stiebas. Taigi, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariai uoste lipo į jachtą Lietuva.

Patogiai įsitaisę jachtoje garsiausieji Lietuvos krepšininkai mėgavosi šilto ir gaivaus vėjo gūsiais nuo pirmųjų plaukimo akimirkų, o jachtos vairą neilgai trukus buvo pasiūlyta perimti rinktinės treneriui Jonui Kazlauskui.

“O ar išplauksime iš uosto į jūrą?”, – J. Kazlausko pasiteiravo Kšyštofas Lavrinovičius. “Brolis nori pabėgti iš Lietuvos į jūrą”, – juokavo J. Kazlauskas. Tuo metu Lietuvos kapitonas patikino, kad kai baigsis sezonas, tuomet ir galės rinktinės nariai išplaukti į atvirą jūrą. J. Kazlauskas juokaudamas pritarė šiai minčiai.

“Treneri, jūs atsargiai, aš turiu du vaikus”, – J. Kazlauskui vairuojant jachtą, kalbėjo D. Lavrinovičius, o rinktinės treneris atitarė: “Taikysiu tiesiai į tą laivą, aš kaip kamikadzė”.

Plaukiojant uoste rinktinės treneris juokavo, kad jachtą sunku valdyti, kai joje plaukia masažistas Juozas Petkevičius. Esą jis – mažo ūgio, tačiau labai sunkus. “Galite pasikviesti Barštį su sraigtasparniu ir išskristi, jeigu plaukti sunku”, – juokavo J. Petkevičius.

K. Lavrinovičius domėjosi, kokiu būdu jachtai pavyksta pasiekti didžiausią greitį. Kapitonui paaiškinus, kad kad jachta greičiausiai plaukia iškėlus bures, Kšyštofas juokaudamas sakė manąs, kad Lietuva plaukia kūrenant malkomis.

J. Kazlauskui bandant apsukti jachtą tarp dviejų plūdurų netoli uosto vartų, Kšyštofas pareiškė, kad ir jis tokį manevrą galėtų atlikti puikiai. “Net ir aš taip pataikyčiau”, – juokavo K. Lavrinovičius.

Greta jachtos plaukė ir kateris, kuriame savo darbą dirbo būrys žurnalistų. Kateriui priartėjus prie jachtos, krepšinio rinktinės treneris paragino krepšininkus suskubti šokti per bortą.

“Vyrai, šokit per bortą, tuoj trenksimės”, – šūktelėjo J. Kazlauskas.

“Jeigu žmogus talentingas, jis visur talentingas”, – apie J. Kazlausko manevrus vairuojant jachtą pareiškė K. Lavrinovičius ir suskleidžiant burę tikino, kad be jo pagalbos jachtoje nebus jokios tvarkos.

“O šiaip tai man patinka laivai be vairo. Paspaudi ir pats lekia 120 km/h, vairuoti nereikia”, – juokavo Kšyštofas ir teiravosi Lietuvos kapitono, kodėl jachtos vairas yra gale, o ne priekyje. Kapitonui paaiškinus, jog priekyje nuolat bangų vanduo taškomas į veidą, o gale – sausa, be to, matyti visa komanda, Kšyštofas patikino nuo šiol žinosiąs jachtų ypatybes.

Parplaukusių į krantą krepšininkų laukė furšetas restorane. Pasistiprinę jie buvo pakviesti į restorano terasą, kur rinktinės trenerio laukė skulptorius ir juvelyras Vytautas Karčiauskas. Garsus menininkas paėmė Jono Kazlausko rankos atspaudą. Jį ketinama panaudoti “Švyturio” krepšinio šlovės alėjoje, kuri bus įrengta viename iš didžiųjų šalies miestų. Šiuo metu deramasi su miestų savivaldybėmis.
17Geg
Laivas – jau vandenyje

nuleidimas 2010

Vakar, gegužės 15 dieną į vandenį jau buvo nuleistas laivelis. Jau šį savaitgalį “Lietuva” ketina dalyvauti “Gero vėjo” regatoje. Gegužės 18 d. bus plaukimo aplink pasaulį dvidešimtmečio minėjimas, o po jo – laivų paradas, kurį ves “Lietuva”.
15Geg
Žygiui aplink pasaulį – 20 metų

Lygiai prieš 20 metų į Klaipėdos uostą grįžo pasaulį apiplaukusi burinė jachta „Lietuva“. Pažymėti šią progą gegužės 18 d. Klaipėdoje susirinks šio žygio įgula ir visi, kada nors buvę ant jachtos „Lietuva“ denio.

Laivų parado dieną – gegužės 18–ąją Klaipėdoje vyks jachtos „Lietuva“ grįžimo iš kelionės aplink pasaulį dvidešimtmečio renginys. 18 val. 45 min. jachta „Lietuva“ prisišvartuos Danės upėje prie Pilies tilto Šiaurinio rago pusėje. Visi norintys galės pasitikti jachtą. 19 val. žygio aplink pasaulį įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestru iškilmingai nužygiuos iki buriuotojų krantinės prie šiam žygiui skirto knechto. Renginio metu prisiminimais dalinsis tuometinė įgula, bus įteikti padėkos raštai tiems žmonėms ir organizacijoms, dėl kurių šį žygį pavyko atlikti, kalbės Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jūrinės romantikos įneš jūreivių dainas atliekantis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jūrinis choras, grupė „Nervas“ atliks legendinę Kipro Mašanausko dainą „Kokia nuostabi, Lietuva esi“. Visą dieną buriuotojų krantinėje, Žvejų gatvėje bus istorinių žygio aplink pasaulį nuotraukų stendai.

Renginyje dalyvaus ir didžiulė visų laikų jachtos „Lietuva“ įgula. O ant šios jachtos denio pabuvojo tikrai nemažai buriuotojų – suskaičiuota virš trijų šimtų. Dauguma įgulos narių ketina dalyvauti renginyje, pasirašyti „Lietuvos“ atsiliepimų knygoje. Bus padaryta bendrą didžiulės įgulos nuotrauka.

Po renginio jachta 21 val. išplauks į laivų paradą. „Lietuva“ simboliškai plauks laivų parado priešakyje.

„Lietuvos“ dvidešimtmečio renginį organizuoja asociacija „Mano miestas Klaipėda“. „2009 metais organizavome ir žygio per Atlantą dvidešimtmetį. Džiaugiamės, kad pelnėme pasitikėjimą rengti ir šią šventę. „Lietuvos“ plaukimas aplink pasaulį jaunai valstybei buvo svarbus žygis. Daugelyje uostų pirmą kartą plėvesavo Lietuvos trispalvė. Jachtos įgula buvo geriausi tuometinės naujos valstybės ambasadoriai pasaulyje. Jie nešė svarbią žinią pasauliui, kad Lietuva – laisva. Todėl „Lietuvos“ grįžimo aplink pasaulį dvidešimtmetis svarbus ne tik buriuotojams, svarbus ne tik klaipėdiečiams, bet ir kiekvienam lietuviui“,– kalbėjo „Mano miestas Klaipėda“ valdybos narys ir renginio organizatorius Gintaras Bendžius.

Žygis aplink pasaulį

1992 m. balandžio 5 d. jachta atsišvartavo nuo Klaipėdos krantinės. Po vienerių metų vieno mėnesio ir vienos dienos, įveikusi 33 tūkst. jūrmylių, aplankiusi penkis žemynus jachta grįžo į Klaipėdą. Tai buvo pirmasis Lietuvos buriuotojų žygis aplink pasaulį. Neeiliniam iššūkiui tąkart pasiryžo devyni buriuotojai: kapitonas Steponas Kudzevičius, įgulos nariai: Rimas Dargis, Gediminas Pilaitis, Jonas Limantas, Linas Ivanauskas, Ričardas Ramanauskas, Juozas Gvazdaitis, Almantas Puslys bei vienintelė moteris, plaukusi nuo Keiptauno – Reda Veitaitė. Viename etape per Atlantą plaukė Egidijus Maksvytis. Atskiruose etapuose prisijungė ir Australijos lietuviai – kunigas Alfonsas Savickis, Martynas Didžys. Pastarasis – buvusio klaipėdiečio Tilžės akto signataro lietuviško jachtklubo komandoro daktaro Valterio Didžio sūnus.

Grįžę iš žygio buriuotojai padovanojo Lietuvos jūrų muziejui ne tik kelionės dienoraščius, bet ir storą odinę knygą buriavimo istorijai įamžinti. Tačiau iki šiol knyga tuščia. Joje tik įrašas:

„Daryti, tai, ką tu bijai daryti – yra gyvenimas.

Burinė jachta „Lietuva“

Dabartiniai įgulos nariai nusprendė ištaisyti šią klaidą. Ketinama į šią knygą surinkti visų, kada nors buvusių ant „Lietuvos“ denio linkėjimus, prisiminimus apie keliones, matytus kraštus. Knyga renginio metu iškilmingai bus perduota Lietuvos jūrų muziejui.

 

jachta_20

Copyright © 2023 Sporto klubas Ostmarina