„Lady B”

Savaitgalį prie „Lietuvos” atsistojo jachtos sesutė – tokio pat tipo (Conrad 54) ir tik kelių metų skirtumo jachta „Lady B”.

Laivas atplaukė sekmadienį ir prisišvartavo Kruizinių laivų terminale. Buriuotojai matyt gavo smagaus vėjelio, nes jų genuja buvo plyšus pusiau. Lenkai bandė nuimti burės likučius ir domėjosi, kur ją būtų galima pataisyti.

Klaipėdoje lenkai kvietė gal juokais, o gal rimtai plaukti su jais. Tačiau, deja palyginti šių laivų plaukiant neturėjau galimybės. Tačiau po vidų pasidairiau. „Lady B” kapitonas atsiprašė už netvarką viduje ir teigė, jog grįžę į Gdanską jie darys kapitalinį vidaus remontą.

Nors „Lady B” – „Lietuvos” sesė, vis dėlto jachtos skiriasi. Išorėje galima pastebėti tikrai gražesnį „Lady B” denį. Viduje jachta gana jauki – sienos apmuštos minkšta kilimine danga, toks pat ir stalas-variklio dangtis, prie gultų daug medžio apdailos. Medžio apdailos daugiau ir kambuze bei galijūne. Gultai aptraukti minkštu mėlynu audiniu. tačiau jachtos kapitonas prisipažino, jog viduje dėl kiliminės dangos kaupiasi daug drėgmės. „Lietuvos” vidus atrodo asketiškesnis ir paprastesnis, tačiau tuo pačiu ir sportiškesnis.

Jachtoje „Lady B” daugiau medžio apdailos.

Jachtos kapitonas

Jachtos įgula bando nukabinti suplyšusią burę.

Pirmoji regata Kuršių mariose

Šeštadienį ir sekmadienį Kuršių mariose prasidės pirmoji regata Kuršių mariose Pilypo taurei laimėti. Ją organizuoja Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“.

Šių metų regatoje ketina dalyvauti virš 20 laivų. Pasak regatos organizatorių atstovo Dariaus Gerasimavičiaus, tai visai neblogas skaičius sezono pradžiai. Varžybos vyks Kuršių mariose tarp Nidos ir Ventės rago, kurio prieigose ir stovi buja Pilypas. Bendras visų distancijų ilgis – 30 jūrmylių.
Pilypo taurės varžybos įtrauktos į Lietuvos klubinių regatų taurės įskaitą. Tai reiškia, kad šių varžybų rezultatai sumuojami su kitų varžybų rezultatais. Sezono pabaigoje renkami Lietuvos klubinių regatų taurės nugalėtojai. Į klubinių regatų taurę įtraukta 10 regatų.

Jachtos „Maria”, praeitų metų Pilypo taurės nugalėtojos, įgula. Nuotr. autorius Konstantinas Kozlovas.

Darbai ant vandens

Nors laivas jau buvo nuleistas darbeliai nesibaigia.

Praeitą savaitgalį įgula gana gausiai rinkosi prie laivo. Atvažiavo du vilniečių ekipažai, į Kruizinių laivų terminalą, kur stovi jachta, atėjo ir klaipėdiečiai.

Per savaitgalį nemažai padirbėta. Pirmiausia visi daiktai buvo iškraustyti iš laivo. Net sunku buvo patikėti, kad tiek daug telpa į mūsų laivą. Iškrausčius visus daiktus laivas buvo plaunamas, švarinamas ir blizginamas. Vidus ruošiamas dažymui. Paruošus pradėta dažyti. Išdažytas ir laivo anstatas. Taip pat tvarkytas santechnika (Darius čia karalius), elektros sistema, generatorius, apšvietimai, buvo bandomas variklis. Šeštadienį dalis įgulos dirbo iki pat vėlumos – dar sutemus kai kas dažė pasišviesdami lemputėmis, baiginėjo darbus. Į tradicinį podarbinį pasisėdėjimą įgula susirinko jau gerokai po 22 val. Visi nusikalę, bet su palengvėjimu viduje – laivas jau gražėja. Sekmadienį buvo tęsiami darbai. Po šio savaitgalio laivas jau galima sakyti paruoštas plaukiojimui.

Ruošiamasi laivo dažymui

Visą pontoną nuklojome savo daiktais. Net neįtikėtina, kiek daiktų pas mus telpa (ir čia tik dalis).

Ne taip lengva nuvalyti tuos dažus nuo rankų. Net ir pirmadienį darbe išlys tikro dažytojo prigimtis

Pertraukėlė

Prasmingas savaitgalis prie laivo

Jachtos „Lietuva” įgula jau ne pirmą savaitgalį daro rimtas talkas ir jų metu ruošia laivą sezonui. Praeitą savaitgalį stengtasi padaryti kuo daugiau, nes jau šią savaitę ketinama nuleisti laivą.

Padirbėti prie laivo susirinko įgulos nariai iš Klaipėdos. Atvykoįgulos nariai iš Šilutės ir iš Rusnės. Du ekipažai atvyko iš Vilniaus (vienas – sekmadienį). Šį savaitgalį jachta buvo paruošta dugno dažymui ir nudažytas dugnas, dar kartą perlakuotos denio medinės mdetalės, laivo antsattas ruoštas dažymui (iki sekmadienio vėlumos prie to dirbo Laurynas ir Juozas bai Raimonda), primontuoti nauji falšbortai (dėkingi Sauliui ir kitiems), vyko ir variklio bandymas, pabaigtas gruntuoti dugnas iš vidaus. darbų dar liko nemažai, todėl įgula rinksis ir šią savaitę. Klaipėdiečiai kas galės ateis darbo dienomis, o vilniečiai vėl renka ekipažą vykti prie laivo savaitgalį.

Raimonda ruošiasi lakuoti medines detales

Prie laivo darbuotojamasi su šypsena.

Šeštadienį darbavęsi labai dėkingi Brigitai, kuri įgulai atvežė visą puodą karštos sriubos.

Savaitgalį buvo išbandytas naujai suremontuotas variklis.

Grįžtant po darbų namo.

Laivas jau nuleistas

Pagaliau nuleidome savo laivelį į vandenį. Į dugną nenugrimzdo, todėl lengviau atsipūtėme ir pradėjome ruoštis ateinančiam sezonui.

Laivo nuleidimo proga turėjome ypatingą vakarienę (dėkingi mūsų komisarui Sauliui). Skanavome gurmanišką stirnino kepsnį pagal ypatingą Sauliaus receptą. Aišku, prie patiekalo buvo parinktas ir aukščiausios rūšies gėrimas. Kadangi laivo nuleidimo proga iškilminga vakarienė buvo rengiama jau antrą, tikimės, jog tai taps tradicija.

Giedrės Jaronytės nuotr.

Per dvidešimt metų „Lietuvos“ misija pasikeitė

Praėjo dvidešimt metų, kai jachta „Lietuva“ atsišvartavo nuo Klaipėdos jachtklubo krantinės. Tai buvo pirmojo lietuvių žygio aplink pasaulį pradžia. Kokią žinią pasauliui nešė tuometinio žygio dalyviai ir kokia dabar jachtos „Lietuva“ misija?

1992 m. pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, buvo prie Europos, Australijos, Amerikos ir Afrikos krantų. Jaunoje valstybėje kilo didžiulis susidomėjimas šiuo žygiu. Žmonės atidžiai sekė ir Klaipėdos miesto cento žemėlapyje žymėjo žygio dalyvių maršrutą. Kelionė truko 1 metus, 1 mėnesį ir 1 savaitę. Generaliniu kursu nuplaukta 33 tūkst. jūrmylių. Į Klaipėdos uostą „Lietuva” grįžo 1993 m. gegužės 12 d.

Praėjo dvidešimt metų ir įgulos narių keliai išsiskyrė – Jonas Limantas ir Reda Veitaitė, kuri plaukė nuo Keiptauno, sukūrė šeimą ir apsigyveno JAV.  Vieno iš kelionės iniciatorių Rimo Dargio jau nėra tarp gyvųjų. Linas Ivanauskas kelionę aplink pasaulį dar kartą pakartojo plaukdamas „Tūkstantmečio odisėjoje“. Paskutiniais metais jis aktyviai buriuoja jachta „Ambersail“ ir dabar yra Karibuose. Klaipėdoje liko penki įgulos nariai: jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius, kuris vis dar plaukioja jachta „Lietuva“, žurnalistas Gediminas Pilaitis, Ričardas Ramanauskas, kuris šiuo metu plaukioja Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“, Juozas Gvazdaitis ir Almantas Puslys ir plaukimo talismanas – Mikis, kuris buriuotojus lydėjo visą kelionę. Šiuo metu talismanas yra Lietuvos jūrų muziejuje.

Kiekvienas įgulos narys skirtingai prisimena šį žygį.

Steponas Kudzevičius, žygio aplink pasaulį kapitonas

„Pasiryžti išplaukti aplink pasaulį nebuvo sunku. Iš pradžių planavome dalyvauti tik transatlantinėje regatoje „Columbus 92“. Geri rezultatai šiose varžybose suteikė pasitikėjimo savimi. Leisdamiesi į šį žygį jautėmės išdidūs – nešėme žinią pasauliui apie tai, kad pasaulyje yra tokia šalis –Lietuva, kad ji išsivadavo iš priespaudos, kad ji gyva. Mes lankėme po visą pasaulį išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes. Praėjo tiek metų ir laivo misija pasikeitė. Dabar tai bene vienintelė galimybė jaunimui išmokti jūrinio buriavimo. Jau ketvirta karta auga ant šio laivo. Todėl šio laikmečio „Lietuvos“ misija – leisti prisiliesti jaunimui prie istorijos, ugdyti stiprias asmenybes, populiarinti buriavimą. Šis laivas – tai ir uostamiesčio ir visos valstybės – jūrinės valstybės – prestižo reikalas. Galima sakyti, tik šios jachtos, jos įgulos dėka, į Klaipėdą užsuko didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Gaila, kad dėmesio jachtai tenka vis mažiau. Taip kartu nuskriaudžiame savo jaunimą – atimame galimybę pažinti jūrą ir buriavimą. Norėtųsi, kad dalyvavimo „The Tall Ships Races“ regatose finansavimo klausimai būtų sprendžiami valstybiniame lygyje. Tai visų JŪRINIŲ VALSTYBIŲ prestižo reikalas.“

Ričardas Ramanauskas, burlaivio „Brabander“ vyresnysis kapitono padėjėjas

„Šis žygis man buvo toks nepakartojamas ištrūkimas į laisvę. Visi mes svajojome apie vandenynus. Juk šitiek metų buvo buvome įkalinti už tos uždangos, nematėme pasaulio. Jautėsi didelis ryžtas ir užsidegimas. Nors prieš išplaukiant nebuvome tikri, kad gausime finansavimą plaukimui aplink pasaulį – visiems sakėme, jog dalyvausime tik transatlantinėje Kolumbo regatoje, jau ruošėmės ilgesniam žygiui. Prieš išplaukiant šeimą įspėjau, jog gali ilgai manęs nesulaukti.

Iki šiol šis laivas atlieka savo misiją – garsina Lietuvos vardą. Labai gerai, kad juo buriuoja jaunimas. Nes, nors ir daugėja burinių laivų, visi jie yra privatūs ir patekti į jų įgulas ne taip jau lengva. O supažindinti jaunimą su jūra būtina. Nors vieną dieną išplaukti ir tai jau bus nauda.“

Gediminas Pilaitis, žurnalistas

„Tuomet mūsų tikslas buvo aiškus – parodyti, kad esame ne iš kelmo spirti, kad Lietuvos buriuotojai gali įvykdyti tokį žygį, gali apiplaukti pasaulį. Iki tol niekas nebuvo to padaręs. Nors buvo transatlantinių plaukimų – Rožinsko, 1989 metų trijų lietuvių jachtų žygis, tačiau aplink pasaulį dar niekas nebuvo apiplaukęs. Jūrinės patirties jau šiek tiek turėjome ir ryžomės pirmieji įvykdyti šį žygį. Tai buvo nelengva. O didžiausias išbandymas buvo tas, kad mūsų įgulos nesikeitė – kaip išplaukėme aštuoniese, taip ir grįžome. Plaukimas užtruko 13 mėn., kai tuo tarpu visiems jūrininkams ilgiau nei  pusę metų neleidžiama dirbti jūroje. Po 6–7 mėn. jau pradedi galvoti, kodėl tu čia plauki, kas toks esi, ilgiesi šeimos, kankina nežinia, tuo labiau, kad Lietuvoje buvo labai sunki ekonominė padėtis, įtempta politinė situacija. Prisimenu, kaip Polinezijos uoste gavau iš šeimos laišką. Jie rašė, jog Lietuvoje užsuko šildymą, o kaip tik buvo labai šalta žiema. Negalėjome jiems padėti. Taip pat neturėjome galimybių dažnai  susisiekti su Lietuva – nebent laiškais, telefono skambučiais. Todėl šis žygis aplink pasaulį skyrėsi nuo vėlesnių plaukimų.

Dabar jachta „Lietuva“ lyg gyvosios Lietuvos istorijos paminklas. Šaunu, kad ji vis dar plaukioja ir tarnauja jaunimo buriavimui.  Kai ateis laikas, tikiuosi jam bus skirta garbinga vieta.“

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras

„Kai jachta „Lietuva“ išplaukė į žygį aplink pasaulį, buvo pats sąjūdžio žydėjimas. Jautėsi dvasinis pakilimas, vienybė. Ore pleveno džiugus jaudulys, viltis ir euforija. Jachtos „Lietuva“ išlydėtuvės buvo kaip antrasis Baltijos kelias. Tai nebuvo tik ilga jachtos kelionė.  Tai buvo vilties, tautos vienybės veiksmas, simbolis. Visi susirinkusieji jautė maloniai gerą virpulį. Buriuotojai buvo trispalvės vėliavnešiai visam pasauliui. Jie lankė Lietuvių bendruomenės ir nešė tą gerąją žinią tuo metu, kai mes tik mokėmės tarti žodį „Lietuva“.

Dešimtmečiai daug ką pakeitė – tiek šalyje, tiek visuomenės sąmonėje. Emocijos atvėso. Atsirado daug negatyvių dalykų. Ir šis laivas jau neturi tokios simbolinės reikšmės, kaip tais laikais. Tačiau, jei mes kalbame apie jūrinę valstybę, o kalbame apie tai jau seniai, tai „Lietuva“ yra vienas iš tikriausių ženklų, kad mes esame jūrinė valstybė.“

Žygio aplink pasaulį dalyviai kviečia susitikti ir prisiminti jachtos „Lietuva“ išplaukimo jubiliejų. Taip pat aptarti jachtos perspektyvas, ateities planus. Susitikimas vyks ketvirtadienį (balandžio 5 d.), 15 val. buriuotojų krantinėje prie jachtos „Lietuva“  „tumbos“ – žygio aplink pasaulį „knechto“.

M-1 plius žinių tarnybos pranešimas apie jachtos „Lietuva” žygio aplink pasaulį dvidešimtmetį

Darbai prie laivo įsibėgėja

Savaitgalį vėl vyko darbai prie jachtos „Lietuva”. Susirinko visai nemažai žmonių – apie dvidešimt. Penki buvo iš Vilniaus, viena mergina iš Kauno, visi likusieji – iš Klaipėdos, Nidos. „Lietuvos” įgulą aplankė net darbo kokybės inspektorius iš Rygos – Martynas.

Darbai vyko sklandžiai. Buvo ruošiamas laivo dugnas iš vidaus, tvarkomos metalinės laivo detalės – ačiū Laurynui, kuris specialiai šiems darbams paėmė specialius įrankius, taip pat Simui (staliui) ir dar keliems įgulos nariams,  dirbusiems jachtos viduje. Jiems teko patys nemaloniausi darbai dulkėse. Lengvosios pramonės specialistė Raimonda specialia karšto garo techologija bandys laivo gultus padaryti it naujus. Naujokai taip pat nesikratė darbo. Jie plovė ir valė jachtos vidų, šveitė jachtos dugną, ruošė medines detales lakavimui.

Įgulos nariai dirbo kruopščiai ir nuoširdžiai. Ačiū jiems ir tikimės, jog entuziazmas neišblės iki plaukimų.

O po darbų įgulos nariai linksmai pabendravo. Jaučiasi, kad jau artėja sezonas, nes visi tik ir kalbėjo apie būsimus plaukimus. Jau ne pirmus metus esantys nariai dalinosi įspūdžiais iš praeitų plaukimų, o naujokai susidomėję klausėsi.

Jachtos dugnas ruošiamas dažymui

Laurynas prie jachtos darbų atėjo gerai pasiruošęs – net ir su savo įrankiais.

Merginos manikiūro netausojo.

Turintiems geras rankas teko sunkiiausi darbai laivo viduje.

Arbatos pertraukėlė

Pirmieji darbai

Jachtos „Lietuva” įgula jau pabudo iš žiemos miego ir pradėjo ruoštis sezonui. Savaitgalį vyko pirmasis susitikimas prie laivo.

Į jį atėjo nemažai naujokų. Kaip matote iš nuotraukos – visas būrys. Pirmąją dieną jų buvo dar daugiau, tačiau kai reikėjo padirbėti, gana nemažai nubyrėjo. Liko tik „rimčiausi” ir labiausiai nusiteikę paburiuoti. Tačiau, tie, kurie liko per daug nesiskundė.

Darbų kaip visada buvo nemažai – reikėjo valyti laivą, ruošti dažymui, nuimti ir paruošti keitimui falšbortus, ruošti dugną valymui. Jachtos kapitonas Osvaldas Kudzevičius dėkoja visiems atėjusiems ir išreiškusiems meilę laivui – padirbėjusiems iš peties. Jis tikisi, kad įgulos nariai ir pretenduojantys jais tapti bus ir toliau tokie aktyvūs.

Susitiksime prie laivo!

Apie naujokus:

Šiais metais „Lietuvos” įgula sulaukė 32 norinčiųjų prisijungti prie įgulos. Daugiausia iš jų – klaipėdiečių (16). Tačiau nemažai atsirado ir vilniečių – 12. Taip pat keli kauniečiai, palangiškiai. Naujokų amžius įvairus – nuo 15 iki 49 metų. Jaunimo iki 25 metų – 17. Daugiau vaikinų – 18. Mažiau nei pusė – 14 žmonių teigė turintys nors kokios buriavimo patirties, o didžioji dauguma – visiškai neburiavę.

Naujokų komentarai apie praėjusį savaitgalį:

Reda, vilnietė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovė:

„Pirmasis susitikimas su jachtos „Lietuva” įgula paliko daug gerų emocijų: sutikti žmonės draugiški, įdomūs, žavėjo jų patirtys plaukiant jachta bei nenutylantys pasakojimai apie gyvenimą jūroje. Pastarieji turbūt labiausiai motyvuoja, nes labai norint negąsdina nei dažnai linksniuojama jūros liga, nei audros – su stipria ir motyvuota komanda visi krantai pasiekiami.

Kalbant apie praėjusį savaitgalį – visą jį paskyriau darbams prie jachtos: pažinau laivą tiek ant denio, tiek viduje, išgirdau nerašytų taisyklių, kurių privalu laikytis kiekvienam. Manau, šie savaitgaliai ypač prasmingi tuo, jog dirbdamas prie „Lietuvos” nejučia tampi jos dalimi, todėl rūpiniesi ir stengiesi, kad rezultatas būtų geriausias. Dar smagiau – kai aplink šurmuliuoja būrys bendraminčių, kurie po kiek laiko, tikiu, tampa viena stipria komanda.”

Simas, studentas

Darbai manęs visai neišgąsdino. Buvo įdomu pamatyti tą laivą iš arti, nes labai daug apie jį prisiklausiau – mano draugai buriuoja. Aišku, smagu buvo susipažinti ir su įgula – jie labai draugiški. Ir kapitonas toks įdomus pasirodė. Labai laukiu kada nuleisime laivą ir galėsim išplaukti į jūrą. Tai turėtų būti taip „kieta”. Su nekantrumu laukiu ateinančio savaitgalio – vėl galėsiu vykti prie laivo.

2012 m. buriavimo kalendorius

Ką tik gavome naujus 2012 m. buriavimo kalendorius. Kalendoriuje yra visų 2012 m. regatų kalendorius. Kiekvieną mėnesį – pačios gražiausios Jūsų nuotraukos (iš fotokonkurso „Vėjas ir burės”). Kalendorius pardavinėjamas kartu su žurnalu – tose Vilniuje parduotuvėje „Surfhouse”, Rinktinės g. 5.5

Du procentai dėl jaunimo ateities

Sakote jaunimas niekuom nesidomi? Sakote, kad jis nieko neveikia tik šlaistosi gatvėmis arba sėdi prie kompiuterio? O gal jaunimas neturi juos dominančios veiklos?

Sporto klubas „Ostmarina“ jau beveik dešimtį metų rūpinasi jaunimo užimtumu. Pagrindinis klubo tikslas – supažindinti jaunus žmones su buriniais laivais, buriavimu, perduoti jiems savo žinias ir patirtį, uždegti meile jūrai. Klubo žinioje – legendinė jachta „Lietuva“. O klubo nariai tampa šios jachtos įgulos nariais. Nuo klubo įkūrimo buriavimo pradžiamokslį gavo keli šimtai jaunuolių. Buriavimas – brangus malonumas, tačiau klubas „Ostmarina“ suteikia galimybę net ir neturintiems didelių finansinių galimybių išmokti buriuoti, dirbti komandoje, išmoko būti atsakingu, išbandyti save, pajusti jūros romantiką. Buriavimas ugdo stiprias ir atsakingas asmenybes.

Šiais metais klubas įgyvendins projektą kartu su vaikų namais. Apie 15 vaikų namų auklėtinių lankys buriavimo kursus, o paskui turės galimybę išbandyti save jūroje.

Skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio jaunimo buriavimui skatinimui! 

Skirdami 2 proc. mūsų klubui savęs jūs nenuskriausite – tie pinigai vistiek išskaičiuojami nuo jūsų pajamų ir jeigu jų neskiriate, jie tiesiog atitenka valstybei. Gyventojas, nusprendęs skirti 2 procentų pajamų mokesčio dalį tam tikram subjektui, turi užpildyti bei pateikti mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis nuolat gyvena, FR0512 formos prašymą. Prašymą gyventojas gali pateikti elektroniniu būdu, tiesiogiai pateikti gyvenamosios vietos AVMI ar atsiųsti paštu.

Pridedame 2 proc. formą.

Į formos langelius rašyti:

1 – Asmens kodą

2 – Telefoną

3V – Vardą

3P – Pavardę

4 – Adresą

5 – 2011

6S – žymėti varnele

E1 – rašyti 2

E2 – rašyti 300555371

E4 – pajamų mokesčio dalis (procentais).

E5 – rašyti mokestinį laikotarpį, iki kurio skiriate paramą: jei norite skirti už 2012 metus, rašykite iki 2012, jei norite dar 1 metu paramą skirti mums, žymėkite 2013, o jei 3 ar 4 metų paramą – atitinkamai 2014 ir 2015.