Boja paklaidino buriuotojus

Praėjusį savaitgalį vykusi regata Baltijos jūroje suglumino buriuotojus. Startavę Kruizinių laivų terminale ir plaukę „paimti“ pirmojo ženklo prie vadinamosios priėmimo bojos – navigacinio ženklo, esančio trys jūrmylės nuo Klaipėdos uosto vartų, buriuotojai sutriko. Ženklo jie paprasčiausiai nerado. Siautusi audra boją buvo nunešę tolyn į jūrą.

Pirmą spalio savaitgalį, dvi dienas Baltijos jūroje vyko paskutinė jūrinė regata „Rudeninė Baltija“, šiais metais pervadinta kapitono Stepono Kudzevičiaus vardu. Pirmąją dieną distancija turėjo būti apie 40 jūrmylių, startas – prie Kruizinių laivų terminalo. Pirmas ženklas turėjo būti visiems jūrininkams gerai žinomas navigacinis ženklas prie Klaipėdos uosto vartų – priėmimo boja. Atplaukę iki šios vietos buriuotojai sutriko – ženklo nebuvo matyti, todėl kai kurie nuplaukė gerokai toliau. „Jūroje visada turi būti budrus. Pasitikrinti, ką rodo prietaisai, apsižvalgyti. Koordinatės rodė, jog esame reikiamoje vietoje, o bojos nebuvo matyti. Nesupratome kodėl. Kai kurie nuplaukė toliau ieškodami ženklo“, – pasakojo, vienas iš regatos organizatorių sporto klubo „Ostmarina“ komandoras Osvaldas Kudzevičius. Paaiškėjus, jog boja buvo nunešta audros, visiems teko grįžti į krantą. Distanciją teisėjai sutrumpino, nes buvo sugaišta daug laiko. Vis dėlto plaukimas įvyko. Jis buvo gana sudėtingas – po praūžusios audros jūra buvo įsiūbavusi nemažas iki 2,5 m aukščio bangas. Vėjas buvo permainingas, gūsingas, o kartais užklupdavo ir štiliaus „duobės“.

Pirmieji 26 jūrmylių distanciją įveikė spartuoliai „Affair“ (kap. E. Juškevičius). Pernai jie taip pat pirmieji atplaukė į krantą ragauti kapitonienės plovo ir barščių. Perskaičiavus rezultatus pagal kiekvienai jachtai suteiktą balą, pirmąją vietą sportinėje ORC grupėje užėmė jachta „Extreme“ (kap. A. Kalanavičius), antri liko „Esox“ (kap. R. Stropus), treti – „Arcturus“ (J. Gordevičius). Iš viso šioje grupėje varžėsi dešimt įgulų. Laivojoje grupėje iš penkių įgulų perskaičiavus rezultatus pirma buvo jachta „Defiance“ (kap. O. Zelenin), antri – „Aphrodite“ (kap. A. Dmitriščiuk), treti – „Terra“ (kap. G. K. Kalonaitis).

Antrąją dieną ORC grupės lenktynininkai buvo nusiteikę rimtai – vos kelios sekundės skyrė priešininkus. Nestipriai lynojo, pūtė vidutinis – iki 10 m/s vėjas. Buriuotojams reikėjo įveikti 11 jūrmylių, todėl svarbus buvo kiekvienas manevras – suklydus pozicijas atsikovoti jau buvo sunku. Nors pirmieji ir vėl atplaukė „Affair“, perskaičiavus rezultatus didelis lenktyninis balas juos nubloškė tik į šeštą vietą. Pirmieji buvo Europos ir pasaulio ORC čempionatų dalyviai „Extreme“ įgula. Dėl antros ir trečios vietos įnirtingai kovėsi klaipėdiečiai „Esox“ ir vilniečiai „Arcturus“. Jie buvo surinkę vienodą taškų skaičių, tačiau „Arcturus“ paskutinį plaukimą aplenkė klaipėdiečius ir dėl to užėmė antrą vietą.

Laisvojoje grupėje lyderiai nepasikeitė – perskaičiavus rezultatus pirmi buvo jachta „Defiance“, antri – „Aphrodite“, treti – „Terra“.

Šiais metais regatoje dalyvavo 15 jachtų. Išsamius varžybų rezultatus galite rasti www.regatos.lt

Kapitono Stepono Kudzevičiaus vardu pervadintą regatą organizuoja šiemet savo dešimtmetį švęsiantis klubas „Ostmarina”. Regatos partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, buriuotojų žurnalas „Vėjo!3“, rėmėjai – „Švyturys”, Jachtai.lt parduotuvė.

Regata pervadinta legendinio kapitono S. Kudzevičiaus vardu

Spalio 1–2 dienomis buriuotojai susirinks jau į paskutinę jūrinę regatą ir taip užbaigs šių metų sezoną. Atšiauri regata šiais metais pervadinta drąsaus legendinio buriuotojo buvusio jachtos „Lietuva“ kapitono Stepono Kudzevčiaus vardu.

„Rudeninės Baltijos“ regata visada buvo skirta drąsiems ir blogų oro sąlygų nebijantiems buriuotojams, nes Baltija tokiu metų laiku gerai išmaudo, gąsdina stipriais vėjais. Būtent todėl šias varžybas skyrėme buriuotojui, puikiam kapitonui, azartiškam lenktynininkui nebijojusiam net ir prasčiausio oro Steponui Kudzevičiui“, – kalbėjo vienas iš regatos organizatorių, sporto klubo „Ostmarina“ komodoras Osvaldas Kudzevičius.

Legendinis kapitonas, 1992 metais vadovavęs jachtos „Lietuva“ žygiui aplink pasaulį, dar 1994 metais kartu su dviem patyrusiais buriuotojais – „Vakarės“ kapitonu Sauliumi Tamkvaičiu ir „Audros“ kapitonu Sauliumi Kalnėnu pradėjo organizuoti varžybas Baltijos jūroje. Buriuotojai plaukdavo ne mažiau nei šimtą jūrmylių (185 km.). Vėliau dėl atšiaurių rudeniškų orų šių varžybų distancija buvo sutrumpinta. Į rudeninę Baltiją išplaukti kartais nepabūgdavo vos dvi ar trys jachtos, bet varžybos vis vykdavo. Nors nei vieno iš regatos sumanytojų jau nėra tarp mūsų, varžybų idėja vis dar gyva ir kuo toliau, tuo daugiau dalyvių pritraukia.

Šiais metais varžybos vyks dvi dienas. Pirmąją dieną buriuotojai turės įveikti apie 40–50 jūrmylių atstumą. O tai nelengva pučiant šaltam rudens vėjui ir laivus blaškant Baltijos bangoms. Distancija bus išdėstyta atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Antrąją dieną plaukimas bus trumpesnis – 12–16 jūrmylių.

Praėjusiais metais regata buriuotojus palepino puikiais, beveik vasariškais orais. Šiais metais nusimato taip pat saulėti ir gana šilti – iki 16 laipsnių dieną – orai. Tačiau svarbiausio buriuotojams veiksnio – vėjo bus ne tiek ir daug. Šeštadienį pūs iki 7 m/s greičio vakarų vėjas, o sekmadienį jis dar susilpnės ir pakeis kryptį į pietų. Vis dėlto, kad ir koks būtų oras, tai buriuotojų neišgąsdina. „Nėra blogų orų, yra tik netinkama apranga. Baltijos jūroje kartais net vasara šalta ir prireikia žieminių rūbų. Tokioje geografinėje platumoje gyvename. Tai paskutinė jūrinė regata, skirta puikaim kapitonui atminti, todėl tikrai nepraleisime progos pasivaržyti“, – kalbėjo jachtos „Affair“ kapitonas Erikas Juškevičius. Praeitais metais jis su savo komanda jachta „Affair“ 50 jūrmylių distanciją įveikė greičiausiai iš visų dalyvių – per 10 val. 40 min. ir 37 s. Šiais metais kapitonas tikisi ne ką prastesnių rezultatų.

Tradiciškai nors ir sušalę, bet patenkinti dar viena proga pasivaržyti dalyviai nestokoja geros nuotaikos, o po varžybų visai sustirusius sušildo ant kranto kapitonienės plovas ir barščiai.

Regatą organizuoja šiemet savo dešimtmetį švęsiantis klubas „Ostmarina”. Regatos partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, buriuotojų žurnalas „Vėjo!3“, rėmėjai – „Švyturys”, Jachtai.lt parduotuvė.

“Rudeninė Baltija” bus pavadinta S. Kudzevičiaus vardu

Spalio 1-2 dienomis Baltijos jūroje vyks tradicinė regata “Rudeninė Baltija”, keisianti savo pavadinimą į “Rudeninė Baltija Stepo regata”. Pirmąją dieną bus apie 40-50 jūrmylių plaukimas atviroje jūroje. Distancija bus išdėstyta atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Antrąją dieną plaukimas bus trumpesnis – 12-16 jūrmylių. Dalyvių laukia gera nuotaika, azartas ir žinoma – sušalusiems ant kranto – kapitonienės plovas ir barščiai.

Tradicinės „Rudeninės Baltijos“ varžybos rengiamos nuo 1994 metų. Jas pradėjo organizuoti trys gerai žinomi buriuotojai – jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius, „Vakarės“ kapitonas Saulius Tamkvaitis ir „Audros“ kapitonas Saulius Kalnėnas. Šią regatą ketinama pervadinti kapitono Stepono Kudzevičiaus (1947-2014 m.) vardu, norint pagerbti buvusį jachtos “Lietuva” kapitoną, 1992 m. apiplaukusį pasaulį, puikų kapitoną, azartišką lenktynininką.

Regatą organizuoja šiemet savo dešimtmetį švęsiantis klubas “Ostmarina”. Regatos partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rėmėjai – “Švyturys”, Jachtai.lt parduotuvė.

Registracija vyksta https://regatos.lt/rudeninebaltija

Regatos nuostatai

Netektis

Šiandien 12 val. mus paliko kapitonas ir visų mylimas Diedukas Steponas Kudzevičius.

Visos įgulos vardu norėtume pareikšti užuojautą Stepono šeimai.

Atsisveikinti bus galima Šv. Kazimiero bažnyčioje adr. Kretingos g. 40, Klaipėda. Pirmadienį (balandžio 14 d.) 17.00–21.00 val.

Antradienį (balandžio 15 d.) nuo 9.00 val. Karstas išnešamas 14.30 val. ir vežamas kremuoti.

IN MEMORIAM STEPONUI KUDZEVIČIUI

steponas kudzevicius

 1947 10 15 – 2014 04 13

 „Jis atgulė į amžiną dreifą“, – taip balandžio 13 dieną artimieji pranešė apie garsaus buriuotojo, jachtos „Lietuva“ kapitono Stepono Kudzevičiaus mirtį.

Nelengva susitaikyti su mintimi, kad jūrų ir vandenynų platybes drąsiai vagojęs ilgametis jachtos „Lietuva“ kapitonas, profesionalus mūsų šalies buriuotojas, išugdęs ne vieną jaunosios kartos buriuotoją, jau niekada nebepakils į jachtos denį, nebekels vėją gaudančias bures.

Gimęs ir augęs prie jūros, Steponas nuo vaikystė pamilo bures, jūrų platybes ir tą meilę išsaugojo iki paskutinės savo gyvenimo minutės. Jis vis mėgdavo kartoti: „Pasaulyje yra trys patys gražiausi dalykai – šokanti moteris, šuoliuojantis žirgas ir vėjo pilnomis burėmis jachta.“

Už Lietuvos vardo garsinimą, jaunųjų buriuotojų ugdymą jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius buvo pripažintas vienu iš pilietiškiausių klaipėdiečiu.

Pradėjęs buriuoti 1959 metais, jis greitai tapo puikiu lenktynininku, daugelio regatų nugalėtoju, tarptautinės klasės sporto meistru.

Daugelį metų plaukiodamas po Baltiją, Steponas, kaip ir daugelis jo bendražygių, svajojo apie platesnius vandenis. Ta svajonė išsipildė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. S. Kudzevičius buvo vienas iš tų aktyvių iniciatorių, kurie 1989 m. organizavo pirmąjį Lietuvos jachtų „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ žygį per Atlantą su šūkiu „Lietuvos garbei, tautos vienybei“. Tada jis du kartus perplaukė Atlanto vandenyną. Steponas visada didžiavosi tuo, kad dalyvavo žygyje, kuris parodė pasauliui, kad okupuota Lietuva per 50 metų nemirė.

Po šios kelionės ambicingas buriuotojas Steponas susikaupė dar rimtesniam žygiui. Jo vadovaujama jachta „Lietuva“ šaliai itin sunkiais 1992 metais išplaukė pirmojo žygio aplink pasaulį. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, pabuvojo prie Europos, Australijos, Amerikos ir Afrikos krantų.

„Keistai tuomet viskas buvo susipynę, – žiniasklaidai po kelionės sakė Atlantą kirtusios jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius. – Jachtoje plazda neįteisinta Lietuvos vėliava, mes, Lietuvos buriuotojai, – su tarybiniais pasais, o Klaipėdos krantinėse, kur buvo susirinkusios daugiatūkstantinės minios, – aukščiausio laipsnio euforija. Kas verkia, matydamas trispalves, kas iškėlę pirštus klykia „Mes nugalėsim“, kažkas bando skanduoti „Lie-tu-va“. O mums gera, kad išplaukiam pasauliui parodyti, jog išdrįstam vėl keliauti su Lietuvos vėliava“.

Daug žinojęs apie jūrinį buriavimą, sukaupęs didelę navigacinę praktiką, Steponas stengėsi perduoti savo žinias, „vaikiams“ – taip jis vadindavo jaunuosius jachtos „Lietuva“ įgulos narius. Jis stengėsi jiems įdiegti pasitikėjimą savo jėgomis, siekti profesionalumo, mokė buriuotojiško etiketo ir pagarbos Lietuvos buriavimo tradicijoms. Jo dėka „Lietuva“ buvo nuolat gerai prižiūrima, o jos jaunoji įgula tapo pajėgi dalyvauti prestižinėse tarptautinėse regatose. Dar pernai S. Kudzevičius dalyvavo regatose, plaukė jachta „Lietuva“ kartu su vaikų globos auklėtiniais. Pirmą kartą ant denio užlipę vaikai žavėjosi kapitonu ir išsižioję klausėsi jo pasakojimų apie plačius vandenynus, patirtas audras ir pamatytus kraštus.

S. Kudzevičių jo įgula prisimena, kaip reiklų kapitoną, tačiau jis niekada nekeldavo balso. Užtekdavo išgirsti jo įsakymą ir nekildavo noras prieštarauti. Tačiau kartu jis buvo linksmas, mėgdavo pajuokauti, o ilgos naktys budėjime su kapitonu niekada neprailgdavo – tiek smagių istorijų jis žinodavo ir taip jas įdomiai pasakodavo, vienintelis iš įgulos dar mokėjo jūreiviškų dainų.

S. Kudzevičius buvo ne tik geras buriuotojas, laivo kapitonas. Profesinėje srityje jis buvo tikras inovatorius, visada turėjo idėjų, kaip darbą efektyvinti, racionalizuoti. Klaipėdos politechnikume įgavęs statybos inžinieriaus profesiją, įsidarbino inžinerinių tinklų statybos valdyboje. Pradėjęs nuo meistro savo sąžiningu darbu, geromis idėjomis greitai užsitarnavo vadovybės pagarbą ir per penketą metų pakilo iki darbų vykdytojo pareigų, o dar po septynių metų – vyriausiuoju inžinieriumi. Dalyvavo Klaipėdos Mokyklos gatvės tilto statyboje ir už tai gavo ne vieną padėką ir apdovanojimą. Po Nepriklausomybės S. Kudzevičius darbavosi dar keliose įmonėse. Inžinierius darbo neapleido iki pat pabaigos. Pastaruoju metu vadovavo UAB „Klaimonta“, kurios veiklos sritys metalo gaminiai ir konstrukcijos. Statybos inžinierius gavo ne vieną apdovanojimą už savo darbus. Talentingas statybininkas, galima sakyti, pats savo rankomis pastatė savo šeimai ir namus. Plaukimo metu S. Kudzevičiaus sumanumas taip pat praversdavo. Kapitonas visada rasdavo išeitį. Įgula gerai prisimena, kaip 2012 metais lūžo jachtos šturvalas ir Steponas sumąstė konstrukciją ir parplukdė saugiai laivą. Dar daug panašių istorijų prisimintų jo bendražygiai. S. Kudzevičius jo bendražygių, draugų, įgulos akyse visada išliks pasitempęs, griežtas, bet teisingas, sumanus, ir kartais nevengiantis papokštauti kapitonas, o artimiesiems – mylintis vyras ir tėvas, senelis, uošvis.

Gero vėjo anapus, tau, mūsų Kapitone!

Picture 799 OLYMPUS DIGITAL CAMERA DSC_0156 IMG_0332