Laivus vėl vedė „Lietuva“

Praėjusį savaitgalį jachta „Lietuva“ pradėjo savo varžybų sezoną – jie plaukė regatoje „Gero vėjo“. Po varžybų jachta „Lietuva“ vedė laivų paradą, kuriame šiemet dalyvavo pusšimtis laivų. Šeštadienį vykusi regata „Gero vėjo“ – pirmosios varžybos jūroje. Regatoje dalyvavo 25 laivai. Jaunajai „Lietuvos“ įgulai tai buvo tik antrasis išplaukimas. Jachtos kapitonas Osvaldas Kudzevičius patenkintas praėjusiomis varžybomis. Jachta finišą kirto antroji, tačiau perskaičiavus rezultatus, laivas užėmė aštuntą vietą.

„Gero vėjo“ varžybose plaukė dvylika įgulos narių. Daugelis jų į jūrą išplaukė pirmą kartą, todėl kapitonui nebuvo lengva. „Manevrus atlikome lėtai. Po starto buvome paskutiniai, tačiau sugebėjome pasivyti kitus laivus. Pastebėjau, jog Įgulai labai trūksta jūrinių terminų supratimo, praktikos. Įgula dar nedirba kaip vieninga komanda“, – kalbėjo O. Kudzevičius.

Po regatos vyko laivų paradas. „Lietuva“ jau trečius metus iš eilės vadovauja paradui. Už tai laivo įgula sulaukė daug padėkos žodžių iš miesto valdžios.

Šiais metais „Lietuva“ dalyvaus šešiose regatose. Plaukiojimo sezoną įgula pradėjo „Gero vėjo“ regata. Vėliau „Lietuva“ plauks Klaipėdos Pilies uosto ir Lietuvos ORC čempionate. Tai bus puiki proga pasitreniruoti nepatyrusiems įgulos nariams prieš tarptautinę regatą. Birželio pabaigoje „Lietuva“ išplauks į didžiųjų burlaivių regatą „The Tall Ships Races“. Regata prasidės liepos 5 d. Sant malo uoste (Prancūzija). Iš ten vyks pirmasis varžybinis etapas į Lisaboną (Portugalija). Iš Portugalijos sostinės laivai plauks iki pietinės Ispanijos – Kadizo uosto. Tai bus antrasis varžybų etapas. Iš pietų liepos 29 d. burlaiviai plauks į Ispanijos uostą La Koruna. Tai bus ne varžybinis praplaukimas. Iš šio uosto prasidės trečiasis etapas – La Koruna-Dublinas (Airija). Regatos metu įgulos nariai keisis uostuose. Iš viso jūrinės patirties įgaus 26 įgulos nariai.  Pusė jų – jaunuoliai iki 25 metų.

Regata baigsis rugpjūčio 26 d. Šiais metais varžybų maršrutas gana tolimas, todėl reikėjo gerai paruošti laivą.  Jachtos kapitonas dėkoja laivą remiantiems verslininkams, nes be jų jaunimas neturėtų galimybės dalyvauti varžybose ir išmokti buriuoti.

Grįžę po kelionių „Lietuva“ dar ketina sudalyvauti S. Marcinkevičiaus atminimo taurės regatoje ir „Rudeninėje Baltijoje“.

Jono Volungevičiaus nuotr.

Plaukam į Sant malo!

Ir Jūs galite buriuoti B/J “Lietuva”, surinkti reikalingas jūrmyles, paras ar tiesiog pasimėgauti Šiaurės ir Baltijos jūromis.

Pirmoji jūrinė regata

Savaitgalį jachtos “Lietuva” įghula dalyvaus pirmojoje jūrinėje regatoje. Šeštadienį prasidės „Gero vėjo“ regata. Po varžybų jachta plauks jau tradicija tapusia Klaipėdos renginyje – laivų parade.

„Gero vėjo“ – tai pirmoji jūrinė regata. Joje ketina dalyvauti apie 20 jachtų. “Lietuvos” įgula labai aktyviai registravosi į regatą. Ypač aktyvūs buvo naujokai. Iš viso ketina plaukti 16 žmonių. Jachtos kapitonas bus Steponas Kudzevičius.

Regatos startą, kuris bus šeštadienį, 10 val., galės stebėti ir aplinkiniai nuo Kruizinių ir karo laivų terminalo krantinės.

Šiais metais, jei tik leis oro sąlygos, distancija bus sudėtingesnė. Anksčiau regatos dalyviai plaukdavo nuo Klaipėdos iki Palangos ir grįždavo atgal. Šiais metais jiems dar teks įveikti papildomą distanciją iki specialaus ženklo jūroje.

Jachtos turės paskubėti grįžti į uostą, nes tik pradėjus temti prasidės laivų paradas. Žadama, jog renginys bus įspūdingas, nes tuo pat metu švenčiamas ir Klaipėdos 760 m. jubiliejus. Trečius metus rengiamas laivų paradas sulaukia didelio žiūrovų susidomėjimo. Vakarėjant net ir maži kateriukai pasipuošia įvairiaspalvėmis švieselėmis, vėliavomis ir susirikiavę plaukia link jūros vartų.

„Gero vėjo“ regata organizuojama jau nuo 2003 m. Idėja, pasitarus su kitais buriuotojais, gimė Mariui Ambrulaičiui. Jūrinis miestas Klaipėda iki tol neturėjo savo regatos. Taigi buvo nuspręsta, kad turi būti ir „klaipėdietiška“ regata, tačiau varžybose laukiami buriuotojai iš visos Lietuvos. Regatos nugalėtojams skiriama „Gero vėjo“ pereinamoji taurė. Praeitais metais ją iškovojo jachta „Marius BMW“, kuriai vadovavo vienas iš geriausių Lietuvos buriuotojų Gintautas Mincė. Tai buvo paskutinės jo varžybos – tą pačią vasarą buriuotojas žuvo.

Varžybos yra antrasis Lietuvos klubinių regatų taurės etapas. Į bendrą įskaitą įtraukta dešimt varžybų. Susumavus visų regatų rezultatus rudenį bus išrinktas Lietuvos klubinių regatų taurės nugalėtojas.

Pirmoji regata Kuršių mariose – bėgant nuo audros

Praėjusį savaitgalį vyko pirmoji regata Kuršių mariose Pilypo taurei laimėti. Buriuotojams vėjo nepagailėta, todėl pirmasis plaukimas daugeliui neapsiėjo be nuostolių – trūko virvės, plyšo burės.

Į varžybas buvo užsiregistravę 25 laivai, tačiau startavo – 23. Jachtos buvo suskirstytos į dvi grupes – sportinę, kurioje plaukė šeši laivai, ir klubinę, joje buvo 17 laivų.

Pagal grupes laivams nustatytos ir skirtingos distancijos. „Sportininkai“ plaukė ilgesnę distanciją, o klubinei grupei teko trumpesnis atstumas. Pirmąją varžybų dieną prie Pilypu vadinamos bujos startavusios jachtos turėjo Kuršių mariose „paimti“ tam tikrus ženklus ir finišuoti Nidoje. Pūtė 6–8 m/s vėjas. Todėl jachtos skriejo gana greitai. Pirmoji regata gerai patikrino jachtų paruošimą sezonui. Papūtus stipresniam vėjui plyšo burės ir virvės.

Atplaukę į Nidą galėjo tik trumpam atsikvėpti, nes jų jau laukė antrasis etapas – iš Nidos iki Pilypo bujos ir atgal. Šeštadienį sportinė grupė nuplaukė apie 20 jūrmylių, o klubinė grupė – penkiolika jūrmylių.

Antrąją dieną atšiaurus šiaurės vakarų vėjas po truputį stiprėjo ir jo gūsiai jau siekė 10 m/s. Horizonte jau matėsi audra. Prie Nidos startavusios jachtos greitai skriejo per Kuršių marias į finišą – Pilypo bują.

Sportinėje grupėje neaplenkiama buvo nedidelė ir labai lengva jachta „Maria“. Jos kapitonas Algirdas Žižys – patyręs buriuotojas, kartu su savo įgula – Adomu Valavičiumi ir Artūru Asausku puikiai valdė laivą. Jie pasiekė ir šios regatos rekordą – jachta skriejo 13,4 jūrmylių per valandą greičiu (24,82 km/per val.). „Maria“ jau trečią kartą iškovoja Pilypo taurę.

Antrą vietą tarp sportininkų iškovojo „Lokės“ įgula (kap. A. Janulionis).  Įnirtingiausia kova vyko dėl trečiosios vietos. Į ją pretendavo jachta „Baraka (kap. R. Stropus) ir „Tojana“ (kap. D. Gerasimavičius). Laimėtų taškų skirtumas buvo minimalus, tačiau perskaičiavus rezultatus trečiąją vietą laimėjo „Tojana“.

Klubinėje grupėje pirmąją vietą iškovojo jachta „Vilma“ (kap. V. Dedonis). Antrieji liko „Šatrija“ (kap. A. Letkaukas), o trečioji vieta atiteko jachtai „Aphrodite“ (kap. A. Dmitriščiuk).

Pilypo taurės regatą organizuoja Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“. Regatos dalyvius sveikino Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis ir Neringos savivaldybės tarybos narys, buriuotojas Arūnas Burkšas. Organizatoriai patenkinti pirmąja regata ir mano, jog tai buvo geras pažadinimas iš žiemos miego.

Pilypo taurės varžybos įtrauktos į Lietuvos klubinių regatų taurės įskaitą. Tai reiškia, kad šių varžybų rezultatai sumuojami su kitų varžybų rezultatais. Sezono pabaigoje renkami Lietuvos klubinių regatų taurės nugalėtojai. Į klubinių regatų taurę įtraukta 10 regatų.

ORC grupė („sportinė“)

1 vieta jachta „Maria“ (kap. A. Žižys)

2 vieta jachta „Lokė“ (kap. A. Janulionis)

3 vieta jachta „Tojana“ (kap. D. Gerasimavičius)

Klubinė grupė

1 vieta jachta „Vilma“ (kap. V. Dedonis)

2 vieta jachta „Šatrija“ (kap. A. Letkauskas)

3 vieta jachta „Afroditė“ (kap. A.Dmitriščiuk)

Nebuvo lygių lengvai ir sportiškai jachtai „Maria“ – varžybose ji skriejo iki 24,82 km./h greičiu.
Eglės Kasperavičiūtės nuotr.

“Lady B”

Savaitgalį prie “Lietuvos” atsistojo jachtos sesutė – tokio pat tipo (Conrad 54) ir tik kelių metų skirtumo jachta “Lady B”.

Laivas atplaukė sekmadienį ir prisišvartavo Kruizinių laivų terminale. Buriuotojai matyt gavo smagaus vėjelio, nes jų genuja buvo plyšus pusiau. Lenkai bandė nuimti burės likučius ir domėjosi, kur ją būtų galima pataisyti.

Klaipėdoje lenkai kvietė gal juokais, o gal rimtai plaukti su jais. Tačiau, deja palyginti šių laivų plaukiant neturėjau galimybės. Tačiau po vidų pasidairiau. “Lady B” kapitonas atsiprašė už netvarką viduje ir teigė, jog grįžę į Gdanską jie darys kapitalinį vidaus remontą.

Nors “Lady B” – “Lietuvos” sesė, vis dėlto jachtos skiriasi. Išorėje galima pastebėti tikrai gražesnį “Lady B” denį. Viduje jachta gana jauki – sienos apmuštos minkšta kilimine danga, toks pat ir stalas-variklio dangtis, prie gultų daug medžio apdailos. Medžio apdailos daugiau ir kambuze bei galijūne. Gultai aptraukti minkštu mėlynu audiniu. tačiau jachtos kapitonas prisipažino, jog viduje dėl kiliminės dangos kaupiasi daug drėgmės. “Lietuvos” vidus atrodo asketiškesnis ir paprastesnis, tačiau tuo pačiu ir sportiškesnis.

Jachtoje “Lady B” daugiau medžio apdailos.

Jachtos kapitonas

Jachtos įgula bando nukabinti suplyšusią burę.

Pirmoji regata Kuršių mariose

Šeštadienį ir sekmadienį Kuršių mariose prasidės pirmoji regata Kuršių mariose Pilypo taurei laimėti. Ją organizuoja Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“.

Šių metų regatoje ketina dalyvauti virš 20 laivų. Pasak regatos organizatorių atstovo Dariaus Gerasimavičiaus, tai visai neblogas skaičius sezono pradžiai. Varžybos vyks Kuršių mariose tarp Nidos ir Ventės rago, kurio prieigose ir stovi buja Pilypas. Bendras visų distancijų ilgis – 30 jūrmylių.
Pilypo taurės varžybos įtrauktos į Lietuvos klubinių regatų taurės įskaitą. Tai reiškia, kad šių varžybų rezultatai sumuojami su kitų varžybų rezultatais. Sezono pabaigoje renkami Lietuvos klubinių regatų taurės nugalėtojai. Į klubinių regatų taurę įtraukta 10 regatų.

Jachtos “Maria”, praeitų metų Pilypo taurės nugalėtojos, įgula. Nuotr. autorius Konstantinas Kozlovas.

Darbai ant vandens

Nors laivas jau buvo nuleistas darbeliai nesibaigia.

Praeitą savaitgalį įgula gana gausiai rinkosi prie laivo. Atvažiavo du vilniečių ekipažai, į Kruizinių laivų terminalą, kur stovi jachta, atėjo ir klaipėdiečiai.

Per savaitgalį nemažai padirbėta. Pirmiausia visi daiktai buvo iškraustyti iš laivo. Net sunku buvo patikėti, kad tiek daug telpa į mūsų laivą. Iškrausčius visus daiktus laivas buvo plaunamas, švarinamas ir blizginamas. Vidus ruošiamas dažymui. Paruošus pradėta dažyti. Išdažytas ir laivo anstatas. Taip pat tvarkytas santechnika (Darius čia karalius), elektros sistema, generatorius, apšvietimai, buvo bandomas variklis. Šeštadienį dalis įgulos dirbo iki pat vėlumos – dar sutemus kai kas dažė pasišviesdami lemputėmis, baiginėjo darbus. Į tradicinį podarbinį pasisėdėjimą įgula susirinko jau gerokai po 22 val. Visi nusikalę, bet su palengvėjimu viduje – laivas jau gražėja. Sekmadienį buvo tęsiami darbai. Po šio savaitgalio laivas jau galima sakyti paruoštas plaukiojimui.

Ruošiamasi laivo dažymui

Visą pontoną nuklojome savo daiktais. Net neįtikėtina, kiek daiktų pas mus telpa (ir čia tik dalis).

Ne taip lengva nuvalyti tuos dažus nuo rankų. Net ir pirmadienį darbe išlys tikro dažytojo prigimtis

Pertraukėlė

Prasmingas savaitgalis prie laivo

Jachtos “Lietuva” įgula jau ne pirmą savaitgalį daro rimtas talkas ir jų metu ruošia laivą sezonui. Praeitą savaitgalį stengtasi padaryti kuo daugiau, nes jau šią savaitę ketinama nuleisti laivą.

Padirbėti prie laivo susirinko įgulos nariai iš Klaipėdos. Atvykoįgulos nariai iš Šilutės ir iš Rusnės. Du ekipažai atvyko iš Vilniaus (vienas – sekmadienį). Šį savaitgalį jachta buvo paruošta dugno dažymui ir nudažytas dugnas, dar kartą perlakuotos denio medinės mdetalės, laivo antsattas ruoštas dažymui (iki sekmadienio vėlumos prie to dirbo Laurynas ir Juozas bai Raimonda), primontuoti nauji falšbortai (dėkingi Sauliui ir kitiems), vyko ir variklio bandymas, pabaigtas gruntuoti dugnas iš vidaus. darbų dar liko nemažai, todėl įgula rinksis ir šią savaitę. Klaipėdiečiai kas galės ateis darbo dienomis, o vilniečiai vėl renka ekipažą vykti prie laivo savaitgalį.

Raimonda ruošiasi lakuoti medines detales

Prie laivo darbuotojamasi su šypsena.

Šeštadienį darbavęsi labai dėkingi Brigitai, kuri įgulai atvežė visą puodą karštos sriubos.

Savaitgalį buvo išbandytas naujai suremontuotas variklis.

Grįžtant po darbų namo.

Laivas jau nuleistas

Pagaliau nuleidome savo laivelį į vandenį. Į dugną nenugrimzdo, todėl lengviau atsipūtėme ir pradėjome ruoštis ateinančiam sezonui.

Laivo nuleidimo proga turėjome ypatingą vakarienę (dėkingi mūsų komisarui Sauliui). Skanavome gurmanišką stirnino kepsnį pagal ypatingą Sauliaus receptą. Aišku, prie patiekalo buvo parinktas ir aukščiausios rūšies gėrimas. Kadangi laivo nuleidimo proga iškilminga vakarienė buvo rengiama jau antrą, tikimės, jog tai taps tradicija.

Giedrės Jaronytės nuotr.

Per dvidešimt metų „Lietuvos“ misija pasikeitė

Praėjo dvidešimt metų, kai jachta „Lietuva“ atsišvartavo nuo Klaipėdos jachtklubo krantinės. Tai buvo pirmojo lietuvių žygio aplink pasaulį pradžia. Kokią žinią pasauliui nešė tuometinio žygio dalyviai ir kokia dabar jachtos „Lietuva“ misija?

1992 m. pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, buvo prie Europos, Australijos, Amerikos ir Afrikos krantų. Jaunoje valstybėje kilo didžiulis susidomėjimas šiuo žygiu. Žmonės atidžiai sekė ir Klaipėdos miesto cento žemėlapyje žymėjo žygio dalyvių maršrutą. Kelionė truko 1 metus, 1 mėnesį ir 1 savaitę. Generaliniu kursu nuplaukta 33 tūkst. jūrmylių. Į Klaipėdos uostą „Lietuva” grįžo 1993 m. gegužės 12 d.

Praėjo dvidešimt metų ir įgulos narių keliai išsiskyrė – Jonas Limantas ir Reda Veitaitė, kuri plaukė nuo Keiptauno, sukūrė šeimą ir apsigyveno JAV.  Vieno iš kelionės iniciatorių Rimo Dargio jau nėra tarp gyvųjų. Linas Ivanauskas kelionę aplink pasaulį dar kartą pakartojo plaukdamas „Tūkstantmečio odisėjoje“. Paskutiniais metais jis aktyviai buriuoja jachta „Ambersail“ ir dabar yra Karibuose. Klaipėdoje liko penki įgulos nariai: jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius, kuris vis dar plaukioja jachta „Lietuva“, žurnalistas Gediminas Pilaitis, Ričardas Ramanauskas, kuris šiuo metu plaukioja Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“, Juozas Gvazdaitis ir Almantas Puslys ir plaukimo talismanas – Mikis, kuris buriuotojus lydėjo visą kelionę. Šiuo metu talismanas yra Lietuvos jūrų muziejuje.

Kiekvienas įgulos narys skirtingai prisimena šį žygį.

Steponas Kudzevičius, žygio aplink pasaulį kapitonas

„Pasiryžti išplaukti aplink pasaulį nebuvo sunku. Iš pradžių planavome dalyvauti tik transatlantinėje regatoje „Columbus 92“. Geri rezultatai šiose varžybose suteikė pasitikėjimo savimi. Leisdamiesi į šį žygį jautėmės išdidūs – nešėme žinią pasauliui apie tai, kad pasaulyje yra tokia šalis –Lietuva, kad ji išsivadavo iš priespaudos, kad ji gyva. Mes lankėme po visą pasaulį išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes. Praėjo tiek metų ir laivo misija pasikeitė. Dabar tai bene vienintelė galimybė jaunimui išmokti jūrinio buriavimo. Jau ketvirta karta auga ant šio laivo. Todėl šio laikmečio „Lietuvos“ misija – leisti prisiliesti jaunimui prie istorijos, ugdyti stiprias asmenybes, populiarinti buriavimą. Šis laivas – tai ir uostamiesčio ir visos valstybės – jūrinės valstybės – prestižo reikalas. Galima sakyti, tik šios jachtos, jos įgulos dėka, į Klaipėdą užsuko didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Gaila, kad dėmesio jachtai tenka vis mažiau. Taip kartu nuskriaudžiame savo jaunimą – atimame galimybę pažinti jūrą ir buriavimą. Norėtųsi, kad dalyvavimo „The Tall Ships Races“ regatose finansavimo klausimai būtų sprendžiami valstybiniame lygyje. Tai visų JŪRINIŲ VALSTYBIŲ prestižo reikalas.“

Ričardas Ramanauskas, burlaivio „Brabander“ vyresnysis kapitono padėjėjas

„Šis žygis man buvo toks nepakartojamas ištrūkimas į laisvę. Visi mes svajojome apie vandenynus. Juk šitiek metų buvo buvome įkalinti už tos uždangos, nematėme pasaulio. Jautėsi didelis ryžtas ir užsidegimas. Nors prieš išplaukiant nebuvome tikri, kad gausime finansavimą plaukimui aplink pasaulį – visiems sakėme, jog dalyvausime tik transatlantinėje Kolumbo regatoje, jau ruošėmės ilgesniam žygiui. Prieš išplaukiant šeimą įspėjau, jog gali ilgai manęs nesulaukti.

Iki šiol šis laivas atlieka savo misiją – garsina Lietuvos vardą. Labai gerai, kad juo buriuoja jaunimas. Nes, nors ir daugėja burinių laivų, visi jie yra privatūs ir patekti į jų įgulas ne taip jau lengva. O supažindinti jaunimą su jūra būtina. Nors vieną dieną išplaukti ir tai jau bus nauda.“

Gediminas Pilaitis, žurnalistas

„Tuomet mūsų tikslas buvo aiškus – parodyti, kad esame ne iš kelmo spirti, kad Lietuvos buriuotojai gali įvykdyti tokį žygį, gali apiplaukti pasaulį. Iki tol niekas nebuvo to padaręs. Nors buvo transatlantinių plaukimų – Rožinsko, 1989 metų trijų lietuvių jachtų žygis, tačiau aplink pasaulį dar niekas nebuvo apiplaukęs. Jūrinės patirties jau šiek tiek turėjome ir ryžomės pirmieji įvykdyti šį žygį. Tai buvo nelengva. O didžiausias išbandymas buvo tas, kad mūsų įgulos nesikeitė – kaip išplaukėme aštuoniese, taip ir grįžome. Plaukimas užtruko 13 mėn., kai tuo tarpu visiems jūrininkams ilgiau nei  pusę metų neleidžiama dirbti jūroje. Po 6–7 mėn. jau pradedi galvoti, kodėl tu čia plauki, kas toks esi, ilgiesi šeimos, kankina nežinia, tuo labiau, kad Lietuvoje buvo labai sunki ekonominė padėtis, įtempta politinė situacija. Prisimenu, kaip Polinezijos uoste gavau iš šeimos laišką. Jie rašė, jog Lietuvoje užsuko šildymą, o kaip tik buvo labai šalta žiema. Negalėjome jiems padėti. Taip pat neturėjome galimybių dažnai  susisiekti su Lietuva – nebent laiškais, telefono skambučiais. Todėl šis žygis aplink pasaulį skyrėsi nuo vėlesnių plaukimų.

Dabar jachta „Lietuva“ lyg gyvosios Lietuvos istorijos paminklas. Šaunu, kad ji vis dar plaukioja ir tarnauja jaunimo buriavimui.  Kai ateis laikas, tikiuosi jam bus skirta garbinga vieta.“

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras

„Kai jachta „Lietuva“ išplaukė į žygį aplink pasaulį, buvo pats sąjūdžio žydėjimas. Jautėsi dvasinis pakilimas, vienybė. Ore pleveno džiugus jaudulys, viltis ir euforija. Jachtos „Lietuva“ išlydėtuvės buvo kaip antrasis Baltijos kelias. Tai nebuvo tik ilga jachtos kelionė.  Tai buvo vilties, tautos vienybės veiksmas, simbolis. Visi susirinkusieji jautė maloniai gerą virpulį. Buriuotojai buvo trispalvės vėliavnešiai visam pasauliui. Jie lankė Lietuvių bendruomenės ir nešė tą gerąją žinią tuo metu, kai mes tik mokėmės tarti žodį „Lietuva“.

Dešimtmečiai daug ką pakeitė – tiek šalyje, tiek visuomenės sąmonėje. Emocijos atvėso. Atsirado daug negatyvių dalykų. Ir šis laivas jau neturi tokios simbolinės reikšmės, kaip tais laikais. Tačiau, jei mes kalbame apie jūrinę valstybę, o kalbame apie tai jau seniai, tai „Lietuva“ yra vienas iš tikriausių ženklų, kad mes esame jūrinė valstybė.“

Žygio aplink pasaulį dalyviai kviečia susitikti ir prisiminti jachtos „Lietuva“ išplaukimo jubiliejų. Taip pat aptarti jachtos perspektyvas, ateities planus. Susitikimas vyks ketvirtadienį (balandžio 5 d.), 15 val. buriuotojų krantinėje prie jachtos „Lietuva“  „tumbos“ – žygio aplink pasaulį „knechto“.

M-1 plius žinių tarnybos pranešimas apie jachtos “Lietuva” žygio aplink pasaulį dvidešimtmetį