Ant „Lietuvos” sugrįžo istorinė įgula

Gegužės 18-ą – Laivų parado dieną – ant burinės jachtos „Lietuva” sugrįžo legendinė įgula, lygiai prieš 20 metų apiplaukusi pasaulį.

Istorine-jubiliejine akimirka pasidžiaugti susirinko ir didžiulė visų laikų jachtos „Lietuva“ įgula. Iškilmingą minėjimą pradėjome žygiu, kuriame dalį istorinės įgulos narių – kapitoną Steponą Kudzevičių, Almantą Puslį, Gediminą Pilaitį, Ričardą Ramanauską, Juozą Gvazdaitį ir Egidijų Maksvytį – lydėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, mes – įgulos nariai ir draugai bei miesto gyventojai, svečiai.

Nužygiavus iki buriuotojų krantinės prie žygiui skirto knechto, kur susirinko daugybė jachtos ir įgulos gerbėjų, prasidėjo legendiniam žygiui skirtas renginys. Įgulą sveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, jūreivių dainas atlikęs Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jūrinis choras, įteikti padėkos raštai žmonėms, organizacijoms ir rėmėjams, kurių dėka prieš 20 metų žygį pavyko įgyvendinti. Tylos minute pagerbtas analipin išėjęs legendinės įgulos narys Rimas Dargis.

Visą dieną buriuotojų krantinėje, Žvejų gatvėje miesto gyventojai ir svečiai prisiminti istorinį žygį aplink pasaulį galėjo specialiuose šventei paruoštuose nuotraukų stenduose.

Renginio metu visi kada nors plaukę jachta „Lietuva“ buvo kviečiami palikti įrašą storoje odinėje knygoje, skirtoje buriavimo istorijai įamžinti. Knyga su parašais, prisiminimais ir linkėjimais perduota Lietuvos jūrų muziejui.

Po minėjimo visi skubėjome ant jachtos „Lietuva“, kuri turėjo plaukti netrukus prasidėsiančio tradicinio naktinio laivų parado priešakyje.

„Lietuva“, plukdyk mus dar ilgai ilgai, vėjau, pūsk mums palankiai!

Žiniasklaidoje – „Ostmarinos” narė

Kovo 9 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” („Gyvenimo būdas”) publikuotas straipsnis apie „Ostamrinos” narę Martiną Adomavičienę „Darbui vaistinėje įkvepia ir burės”. „Dvejus metus ruošiau vaistinėles, o trečiaisiais paklausiau – gal paimsit į laivą mus su drauge”, – straipsnyje apie savo buriavimo pradžią kalba buriuotoja. Visą staripsnį skaitykite „Lietuvos ryte”.

Sveikiname visus lietuvius su Kovo 11-ąją

Kovo 11-oji – mūsų tautos pergalės diena. Dėl visų mūsų vienybės, ryžto, drąsos ir susitelkimo šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje.

Ši diena turėtų įkvėpti kiekvieną atlikti žygdarbius, nešti mūsų vėliavą per audras ir mylėti Lietuvą ir žinoma „Lietuvą”, kuri garsina mūsų šalį.

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!

„Lietuvos“ išlikimui reikalinga parama

Artėjant jachtos „Lietuva“ grįžimo iš kelionės aplink pasaulį dvidešimtmečiui šio žygio kapitonas Steponas Kudzevičius pirmą kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybą, prašydamas nepamiršti istorinio laivo ir paremti jo išlaikymą. 

Šių metų gegužės 12 dieną pažymėsime ypatingą progą. Jau dvidešimt metų prabėgo, kai jachta „Lietuva“ grįžo po pirmojo lietuvių plaukimo aplink pasaulį.

Jachta buvo svarbių politinių, kultūrinių įvykių liudininkė ir dalyvė. 1989 m. ji nešė trispalvę trijų jachtų žygyje per Atlantą, pirmoji lietuvių jachta apiplaukusi pasaulį.

Jachta yra daugkartinė Lietuvos kreiserinių jachtų, bei užsienio regatų dalyvė ir prizininkė. Iki šiol ji aktyviai dalyvauja varžybose. Aštuntus metus iš eilės „Lietuva” plaukia didžiųjų burlaivių regatoje „The Tall Ships Races”. Jachtos įgula ir dabartinis jos dabartinis kapitonas Osvaldas Kudzevičius daug įdėjo pastangų, kad regata užsuktų ir į Klaipėdą.

Šiuo metu jachta „Lietuva“ puikiai tarnauja buriavimo populiarinimui tarp jaunimo. Ant laivo užaugo jau trys kartos jaunuolių, pabuvojo vos ne visi geriausi Lietuvos buriuotojai. Jachta „Lietuva“ – tai galimybė jaunuoliams susipažinti su buriavimu, patirti šio sporto malonumą. Kiekvieną pavasarį prie įgulos prisijungia po 15–20 naujų narių. Jaunimas atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos. Nors šis laivas jau tikrai nebe naujas – 1976 metų statybos, klubo nariai deda visas pastangas, kad ji dar plauktų ir dalyvautų įvairiose regatose.

Mokomoji jachta priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, o ją iki šiol administravo jaunimo sporto klubas „Ostmarina“. Šiuo metu laivo panaudos sutartis dar nepratęsta, todėl S. Kudzevičius kreipimesi į miesto tarybą prašė pratęsti laivo panaudos sutartį ir kasmet skirti 50 tūkst. lt. tikslinę paramą laivo techninei būklei palaikyti. Per 36 navigacinius sezonus jachta nusidėvėjo, laivo denis – apverktinos būklės ir kelia pavojų net saugumui. Todėl S. Kudzevičius prašė atrasti laiko ir galimybę artimiausiu laiku kreiptis į vyriausybę dėl 300 tūkst. litų paramos denio remontui ir įrangai atnaujinti. Jis priminė, jog ne tik miesto gatvės ar skulptūros reprezentuoja mūsų miestą.

Išklausiusi pranešimą, Klaipėdos miesto taryba buvo nusiteikusi palankiai, tačiau konkretaus atsakymo dar nedavė.

Sveikiname su Nepriklausomybės atkūrimo diena

Tegul mūsų Valstybės atkūrimo diena pažadina kiekvieno iš mūsų širdyje įkvėpimą atlikti žygdarbius, nešti mūsų vėliavą per audras ir kurti savo krašto gerovę ne skambiais žodžiais, o gerais ir naudingais darbais.

Lietuvos įgula Rusnėje

Aplink Rusnę senoviniais laivais

Jachtos „Lietuva“ įgulos nariai praėjusį savaitgalį pasijuto kaip praėjusio amžiaus pradžioje. Edukaciniame žygyje aplink Rusnės salą autentiškomis lietuvininkų burinėmis valtimis jaunimas susipažino su pamario krašto kultūra, lietuvių laivybos ištakomis.

Šiuo metų laiku jau sunku pamatyti plaukiojančias jachtas ar pramoginius laivus. O tokių laivų, kokiais plaukiojo jaunieji buriuotojai, Lietuvoje iš viso retai pamatysi. Tai autentiškos venterinės burinės valtys. Šie laivai buvo bene pagrindinis pamario žvejų transportas. Jais žvejai plaukdavo į marias. Venterines valtis taip pat naudojo kaip susisiekimo priemones. Šie laivai labai tiko plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis. Valtys tvirtos, turi mažą grimzlę, kuri siekia iki 30 cm. Taigi visos Kuršių marių pakrantės puikiai pasiekiamos. Senovinės venterinės valtys turi irklus, kartis ir bures. Pamario gyventojai plaukdavo jomis iki Nidos, Kuršių marių kaimų, net Tilžės, su kuria prekiaudavo. Kai baigdavosi žvejybos sezonas, venterines valtis pasiimdavo moterys. Jos plaukdavo kitapus marių parduoti pieno produktus.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik keturi tokio tipo laivai. Du iš jų – „Rusnietis“ ir pagal savininko vardą jaunimo pavadintas „Simietis“. Jie priklauso Rusnės gyventojams Kęstučiui Laukevičiui ir Simui Knapkiui. Rusniškiai, besidomintys pamario krašto istorija, laivyba, patys pasistatė šiuos laivus. S. Knapkis patirties laivadirbystėje turi – yra pats statęs ir remontavęs ne vieną istorinį laivą – kurėną, vytinę. „Dažnai vietiniai į mus žiūri, kaip į „durnius“ kokius – plaukioja su kiuženomis ir dar paklodę kažkokią užsikabina“, – juokavo S. Knapkis.

Rusniškiai maloniai sutiko jaunimui patikėti venterines valtis. Jachtos „Lietuva“ įgula galėjo palyginti kaip skiriasi šiuolaikinės jachtos nuo pamario krašto senovinių laivų. Pavyko surengti net nedideles varžybas. Jaunimas pasidalino į dvi įgulas po 7 žmones. Iš pradžių buriuotojai išmoko valdyti venterinę valtį, ją irkluoti. Vėliau pasikėlė stiebą, užsidėjo bures ir lenktyniavo tarpusavyje. Šį kartą greitesnis pasirodė „Simietis“. Jaunieji buriuotojai plaukė šešiomis  upėmis, apiplaukė Rusnės salą. Paskutinis laivas į stovyklavietę grįžo jau su tamsa.

Jachtos „Lietuva“ įgula džiaugėsi galėjusi prisiliesti prie istorijos, išgirsti apie pamario kraštą, paragauti pagal autentišką rusniškių receptą rūkytos žuvies.