Ruoškitės į rudeninės Baltijos bangas
Jau greitai rugsėjo 22-23 dienomis vyks Kapitono Stepono Kudzevičiaus regata, kurią organizuoja sporto klubas “Ostmarina”. Read More
Paskutinėje jūrinėje regatoje susikaus stipriausi
Jau antrą dešimtį metų rengiama tradicinė rudens regata Baltijos jūroje žada intrigą – naujos greitos jachtos mes iššūkį praeitų metų regatos nugalėtojams.
Rugsėjo paskutinį savaitgalį Klaipėdoje vyks paskutinė jūrinė regata “Rudeninė Baltija – kapitono Stepono Kudzevičiaus regata”.
Kasmet regata vis populiaresnė, o šiemet joje dalyvaus net 17 laivų: tiek visiškai naujų ir greitų, tiek bangas skrodžiančių nuo 1970 metų. Vis didėjantis laivų skaičius lėmė ir pokyčius skaičiuojant rezultatus – jachtos bus suskirstytos į tris grupes, kad varžytųsi tarpusavyje kuo panašesni laivai. Aršiausia konkurencija nusimato “X-35” tipo laivų grupėje, kurioje jau patyrė ir ne vieną pergalę ne tik Lietuvos varžybose nuskynę “Extreme” (kap. Aistis Kalanavičius), Lietuvos buriavimo genijaus – Raimondo Šiugždinio naujas laivas “Cool Water” ir kapitono Jurgio Janulionio vadovaujama “Tegu”. “ORC” grupėje varžysis septyni laivai. Tarp jų galima paminėti kovingus klaipėdiečius su “Esox” jachta (kap. Rimantas Stropus), praeitų metų greičiausia jachta – “Affair” (kap. Erikas Juškevičius). Laisvojoje “LKRT-H” varžysis penki laivai. “Varžybų favoritus nustatyti šiais metais sunku. Kasmet atsiranda vis daugiau naujų, greitų jachtų, už kurių šturvalų – jau patyrę buriuotojai”, – apie varžybas kalbėjo jachtos “Lietuva” kapitonas Osvaldas Kudzevičius. Komandos atstovaus beveik visai Lietuvai – bus buriuotojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų.
Iš viso per dvejas varžybų dienas buriuotojams jūroje teks įveikti ne mažiau nei 50 jūrmylių. Pirmąją varžybų dieną – šeštadienį – laukia ilgesnė distancija, sekmadienį – trumpesnė.
Tai paskutinės varžybos Baltijos jūroje, vykstančios kartais jau prasidėjus pirmosios šalnoms. Rudeninė Baltija yra atšiauri ir audringa, ir įprastai jūra nepagailėdavo buriuotojų, todėl dalyvauti regatoje pasiryždavo vos kelios jachtos. Tačiau paskutiniu metu varžybų laikas sutampa su netikėtai atšilusiais orais ir vasarišku oru. Šie metai tai tik patvirtina – buriuotojų laukia nestiprus vėjas ir saulėtas savaitgalis. O ant kranto pavaargusius buriuotojus džiugins tradiciniai kapitonienės barščiai ir plovas.
Greičiausiai finišo liniją kirtusiai jachtai atiteks pereinamasis prizas, nuo 1996 metų įteikiamas nugalėtojams. O greičiausiai jachtai perskaičiavus rezultatus taip pat atiteks simbolinis regatos prizas.
Praeitais metais regatai buvo suteiktas legendinio kapitono, vadovavusio pirmajam lietuvių žygiui burine jachta aplink pasaulį, Stepono Kudzevičiaus vardas. Dar 1994 metais S. Kudzevičius kartu su dviem patyrusiais buriuotojais – „Vakarės“ kapitonu Sauliumi Tamkvaičiu ir „Audros“ kapitonu Sauliumi Kalnėnu pradėjo organizuoti varžybas Baltijos jūroje. Buriuotojai plaukdavo ne mažiau nei šimtą jūrmylių (185 km.).
Palydėti baltabures bus galima Klaipėdoje nuo Kruizinių laivų terminalo krantinės. Šeštadienį (rugsėjo 30 d.) ir sekmadienį (spalio 1 d.) jachtos startuos 10 val. 30 min.
Boja paklaidino buriuotojus
Praėjusį savaitgalį vykusi regata Baltijos jūroje suglumino buriuotojus. Startavę Kruizinių laivų terminale ir plaukę „paimti“ pirmojo ženklo prie vadinamosios priėmimo bojos – navigacinio ženklo, esančio trys jūrmylės nuo Klaipėdos uosto vartų, buriuotojai sutriko. Ženklo jie paprasčiausiai nerado. Siautusi audra boją buvo nunešę tolyn į jūrą.
Pirmą spalio savaitgalį, dvi dienas Baltijos jūroje vyko paskutinė jūrinė regata „Rudeninė Baltija“, šiais metais pervadinta kapitono Stepono Kudzevičiaus vardu. Pirmąją dieną distancija turėjo būti apie 40 jūrmylių, startas – prie Kruizinių laivų terminalo. Pirmas ženklas turėjo būti visiems jūrininkams gerai žinomas navigacinis ženklas prie Klaipėdos uosto vartų – priėmimo boja. Atplaukę iki šios vietos buriuotojai sutriko – ženklo nebuvo matyti, todėl kai kurie nuplaukė gerokai toliau. „Jūroje visada turi būti budrus. Pasitikrinti, ką rodo prietaisai, apsižvalgyti. Koordinatės rodė, jog esame reikiamoje vietoje, o bojos nebuvo matyti. Nesupratome kodėl. Kai kurie nuplaukė toliau ieškodami ženklo“, – pasakojo, vienas iš regatos organizatorių sporto klubo „Ostmarina“ komandoras Osvaldas Kudzevičius. Paaiškėjus, jog boja buvo nunešta audros, visiems teko grįžti į krantą. Distanciją teisėjai sutrumpino, nes buvo sugaišta daug laiko. Vis dėlto plaukimas įvyko. Jis buvo gana sudėtingas – po praūžusios audros jūra buvo įsiūbavusi nemažas iki 2,5 m aukščio bangas. Vėjas buvo permainingas, gūsingas, o kartais užklupdavo ir štiliaus „duobės“.
Pirmieji 26 jūrmylių distanciją įveikė spartuoliai „Affair“ (kap. E. Juškevičius). Pernai jie taip pat pirmieji atplaukė į krantą ragauti kapitonienės plovo ir barščių. Perskaičiavus rezultatus pagal kiekvienai jachtai suteiktą balą, pirmąją vietą sportinėje ORC grupėje užėmė jachta „Extreme“ (kap. A. Kalanavičius), antri liko „Esox“ (kap. R. Stropus), treti – „Arcturus“ (J. Gordevičius). Iš viso šioje grupėje varžėsi dešimt įgulų. Laivojoje grupėje iš penkių įgulų perskaičiavus rezultatus pirma buvo jachta „Defiance“ (kap. O. Zelenin), antri – „Aphrodite“ (kap. A. Dmitriščiuk), treti – „Terra“ (kap. G. K. Kalonaitis).
Antrąją dieną ORC grupės lenktynininkai buvo nusiteikę rimtai – vos kelios sekundės skyrė priešininkus. Nestipriai lynojo, pūtė vidutinis – iki 10 m/s vėjas. Buriuotojams reikėjo įveikti 11 jūrmylių, todėl svarbus buvo kiekvienas manevras – suklydus pozicijas atsikovoti jau buvo sunku. Nors pirmieji ir vėl atplaukė „Affair“, perskaičiavus rezultatus didelis lenktyninis balas juos nubloškė tik į šeštą vietą. Pirmieji buvo Europos ir pasaulio ORC čempionatų dalyviai „Extreme“ įgula. Dėl antros ir trečios vietos įnirtingai kovėsi klaipėdiečiai „Esox“ ir vilniečiai „Arcturus“. Jie buvo surinkę vienodą taškų skaičių, tačiau „Arcturus“ paskutinį plaukimą aplenkė klaipėdiečius ir dėl to užėmė antrą vietą.
Laisvojoje grupėje lyderiai nepasikeitė – perskaičiavus rezultatus pirmi buvo jachta „Defiance“, antri – „Aphrodite“, treti – „Terra“.
Šiais metais regatoje dalyvavo 15 jachtų. Išsamius varžybų rezultatus galite rasti www.regatos.lt
Kapitono Stepono Kudzevičiaus vardu pervadintą regatą organizuoja šiemet savo dešimtmetį švęsiantis klubas „Ostmarina”. Regatos partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, buriuotojų žurnalas „Vėjo!3“, rėmėjai – „Švyturys”, Jachtai.lt parduotuvė.
Regata pervadinta legendinio kapitono S. Kudzevičiaus vardu
Spalio 1–2 dienomis buriuotojai susirinks jau į paskutinę jūrinę regatą ir taip užbaigs šių metų sezoną. Atšiauri regata šiais metais pervadinta drąsaus legendinio buriuotojo buvusio jachtos „Lietuva“ kapitono Stepono Kudzevčiaus vardu.
„Rudeninės Baltijos“ regata visada buvo skirta drąsiems ir blogų oro sąlygų nebijantiems buriuotojams, nes Baltija tokiu metų laiku gerai išmaudo, gąsdina stipriais vėjais. Būtent todėl šias varžybas skyrėme buriuotojui, puikiam kapitonui, azartiškam lenktynininkui nebijojusiam net ir prasčiausio oro Steponui Kudzevičiui“, – kalbėjo vienas iš regatos organizatorių, sporto klubo „Ostmarina“ komodoras Osvaldas Kudzevičius.
Legendinis kapitonas, 1992 metais vadovavęs jachtos „Lietuva“ žygiui aplink pasaulį, dar 1994 metais kartu su dviem patyrusiais buriuotojais – „Vakarės“ kapitonu Sauliumi Tamkvaičiu ir „Audros“ kapitonu Sauliumi Kalnėnu pradėjo organizuoti varžybas Baltijos jūroje. Buriuotojai plaukdavo ne mažiau nei šimtą jūrmylių (185 km.). Vėliau dėl atšiaurių rudeniškų orų šių varžybų distancija buvo sutrumpinta. Į rudeninę Baltiją išplaukti kartais nepabūgdavo vos dvi ar trys jachtos, bet varžybos vis vykdavo. Nors nei vieno iš regatos sumanytojų jau nėra tarp mūsų, varžybų idėja vis dar gyva ir kuo toliau, tuo daugiau dalyvių pritraukia.
Šiais metais varžybos vyks dvi dienas. Pirmąją dieną buriuotojai turės įveikti apie 40–50 jūrmylių atstumą. O tai nelengva pučiant šaltam rudens vėjui ir laivus blaškant Baltijos bangoms. Distancija bus išdėstyta atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Antrąją dieną plaukimas bus trumpesnis – 12–16 jūrmylių.
Praėjusiais metais regata buriuotojus palepino puikiais, beveik vasariškais orais. Šiais metais nusimato taip pat saulėti ir gana šilti – iki 16 laipsnių dieną – orai. Tačiau svarbiausio buriuotojams veiksnio – vėjo bus ne tiek ir daug. Šeštadienį pūs iki 7 m/s greičio vakarų vėjas, o sekmadienį jis dar susilpnės ir pakeis kryptį į pietų. Vis dėlto, kad ir koks būtų oras, tai buriuotojų neišgąsdina. „Nėra blogų orų, yra tik netinkama apranga. Baltijos jūroje kartais net vasara šalta ir prireikia žieminių rūbų. Tokioje geografinėje platumoje gyvename. Tai paskutinė jūrinė regata, skirta puikaim kapitonui atminti, todėl tikrai nepraleisime progos pasivaržyti“, – kalbėjo jachtos „Affair“ kapitonas Erikas Juškevičius. Praeitais metais jis su savo komanda jachta „Affair“ 50 jūrmylių distanciją įveikė greičiausiai iš visų dalyvių – per 10 val. 40 min. ir 37 s. Šiais metais kapitonas tikisi ne ką prastesnių rezultatų.
Tradiciškai nors ir sušalę, bet patenkinti dar viena proga pasivaržyti dalyviai nestokoja geros nuotaikos, o po varžybų visai sustirusius sušildo ant kranto kapitonienės plovas ir barščiai.
Regatą organizuoja šiemet savo dešimtmetį švęsiantis klubas „Ostmarina”. Regatos partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, buriuotojų žurnalas „Vėjo!3“, rėmėjai – „Švyturys”, Jachtai.lt parduotuvė.
“Rudeninė Baltija” bus pavadinta S. Kudzevičiaus vardu
Spalio 1-2 dienomis Baltijos jūroje vyks tradicinė regata “Rudeninė Baltija”, keisianti savo pavadinimą į “Rudeninė Baltija Stepo regata”. Pirmąją dieną bus apie 40-50 jūrmylių plaukimas atviroje jūroje. Distancija bus išdėstyta atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Antrąją dieną plaukimas bus trumpesnis – 12-16 jūrmylių. Dalyvių laukia gera nuotaika, azartas ir žinoma – sušalusiems ant kranto – kapitonienės plovas ir barščiai.
Tradicinės „Rudeninės Baltijos“ varžybos rengiamos nuo 1994 metų. Jas pradėjo organizuoti trys gerai žinomi buriuotojai – jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius, „Vakarės“ kapitonas Saulius Tamkvaitis ir „Audros“ kapitonas Saulius Kalnėnas. Šią regatą ketinama pervadinti kapitono Stepono Kudzevičiaus (1947-2014 m.) vardu, norint pagerbti buvusį jachtos “Lietuva” kapitoną, 1992 m. apiplaukusį pasaulį, puikų kapitoną, azartišką lenktynininką.
Regatą organizuoja šiemet savo dešimtmetį švęsiantis klubas “Ostmarina”. Regatos partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rėmėjai – “Švyturys”, Jachtai.lt parduotuvė.
Registracija vyksta https://regatos.lt/
Netektis
Šiandien 12 val. mus paliko kapitonas ir visų mylimas Diedukas Steponas Kudzevičius.
Visos įgulos vardu norėtume pareikšti užuojautą Stepono šeimai.
Atsisveikinti bus galima Šv. Kazimiero bažnyčioje adr. Kretingos g. 40, Klaipėda. Pirmadienį (balandžio 14 d.) 17.00–21.00 val.
Antradienį (balandžio 15 d.) nuo 9.00 val. Karstas išnešamas 14.30 val. ir vežamas kremuoti.
IN MEMORIAM STEPONUI KUDZEVIČIUI
1947 10 15 – 2014 04 13
„Jis atgulė į amžiną dreifą“, – taip balandžio 13 dieną artimieji pranešė apie garsaus buriuotojo, jachtos „Lietuva“ kapitono Stepono Kudzevičiaus mirtį.
Nelengva susitaikyti su mintimi, kad jūrų ir vandenynų platybes drąsiai vagojęs ilgametis jachtos „Lietuva“ kapitonas, profesionalus mūsų šalies buriuotojas, išugdęs ne vieną jaunosios kartos buriuotoją, jau niekada nebepakils į jachtos denį, nebekels vėją gaudančias bures.
Gimęs ir augęs prie jūros, Steponas nuo vaikystė pamilo bures, jūrų platybes ir tą meilę išsaugojo iki paskutinės savo gyvenimo minutės. Jis vis mėgdavo kartoti: „Pasaulyje yra trys patys gražiausi dalykai – šokanti moteris, šuoliuojantis žirgas ir vėjo pilnomis burėmis jachta.“
Už Lietuvos vardo garsinimą, jaunųjų buriuotojų ugdymą jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius buvo pripažintas vienu iš pilietiškiausių klaipėdiečiu.
Pradėjęs buriuoti 1959 metais, jis greitai tapo puikiu lenktynininku, daugelio regatų nugalėtoju, tarptautinės klasės sporto meistru.
Daugelį metų plaukiodamas po Baltiją, Steponas, kaip ir daugelis jo bendražygių, svajojo apie platesnius vandenis. Ta svajonė išsipildė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. S. Kudzevičius buvo vienas iš tų aktyvių iniciatorių, kurie 1989 m. organizavo pirmąjį Lietuvos jachtų „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ žygį per Atlantą su šūkiu „Lietuvos garbei, tautos vienybei“. Tada jis du kartus perplaukė Atlanto vandenyną. Steponas visada didžiavosi tuo, kad dalyvavo žygyje, kuris parodė pasauliui, kad okupuota Lietuva per 50 metų nemirė.
Po šios kelionės ambicingas buriuotojas Steponas susikaupė dar rimtesniam žygiui. Jo vadovaujama jachta „Lietuva“ šaliai itin sunkiais 1992 metais išplaukė pirmojo žygio aplink pasaulį. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, pabuvojo prie Europos, Australijos, Amerikos ir Afrikos krantų.
„Keistai tuomet viskas buvo susipynę, – žiniasklaidai po kelionės sakė Atlantą kirtusios jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius. – Jachtoje plazda neįteisinta Lietuvos vėliava, mes, Lietuvos buriuotojai, – su tarybiniais pasais, o Klaipėdos krantinėse, kur buvo susirinkusios daugiatūkstantinės minios, – aukščiausio laipsnio euforija. Kas verkia, matydamas trispalves, kas iškėlę pirštus klykia „Mes nugalėsim“, kažkas bando skanduoti „Lie-tu-va“. O mums gera, kad išplaukiam pasauliui parodyti, jog išdrįstam vėl keliauti su Lietuvos vėliava“.
Daug žinojęs apie jūrinį buriavimą, sukaupęs didelę navigacinę praktiką, Steponas stengėsi perduoti savo žinias, „vaikiams“ – taip jis vadindavo jaunuosius jachtos „Lietuva“ įgulos narius. Jis stengėsi jiems įdiegti pasitikėjimą savo jėgomis, siekti profesionalumo, mokė buriuotojiško etiketo ir pagarbos Lietuvos buriavimo tradicijoms. Jo dėka „Lietuva“ buvo nuolat gerai prižiūrima, o jos jaunoji įgula tapo pajėgi dalyvauti prestižinėse tarptautinėse regatose. Dar pernai S. Kudzevičius dalyvavo regatose, plaukė jachta „Lietuva“ kartu su vaikų globos auklėtiniais. Pirmą kartą ant denio užlipę vaikai žavėjosi kapitonu ir išsižioję klausėsi jo pasakojimų apie plačius vandenynus, patirtas audras ir pamatytus kraštus.
S. Kudzevičių jo įgula prisimena, kaip reiklų kapitoną, tačiau jis niekada nekeldavo balso. Užtekdavo išgirsti jo įsakymą ir nekildavo noras prieštarauti. Tačiau kartu jis buvo linksmas, mėgdavo pajuokauti, o ilgos naktys budėjime su kapitonu niekada neprailgdavo – tiek smagių istorijų jis žinodavo ir taip jas įdomiai pasakodavo, vienintelis iš įgulos dar mokėjo jūreiviškų dainų.
S. Kudzevičius buvo ne tik geras buriuotojas, laivo kapitonas. Profesinėje srityje jis buvo tikras inovatorius, visada turėjo idėjų, kaip darbą efektyvinti, racionalizuoti. Klaipėdos politechnikume įgavęs statybos inžinieriaus profesiją, įsidarbino inžinerinių tinklų statybos valdyboje. Pradėjęs nuo meistro savo sąžiningu darbu, geromis idėjomis greitai užsitarnavo vadovybės pagarbą ir per penketą metų pakilo iki darbų vykdytojo pareigų, o dar po septynių metų – vyriausiuoju inžinieriumi. Dalyvavo Klaipėdos Mokyklos gatvės tilto statyboje ir už tai gavo ne vieną padėką ir apdovanojimą. Po Nepriklausomybės S. Kudzevičius darbavosi dar keliose įmonėse. Inžinierius darbo neapleido iki pat pabaigos. Pastaruoju metu vadovavo UAB „Klaimonta“, kurios veiklos sritys metalo gaminiai ir konstrukcijos. Statybos inžinierius gavo ne vieną apdovanojimą už savo darbus. Talentingas statybininkas, galima sakyti, pats savo rankomis pastatė savo šeimai ir namus. Plaukimo metu S. Kudzevičiaus sumanumas taip pat praversdavo. Kapitonas visada rasdavo išeitį. Įgula gerai prisimena, kaip 2012 metais lūžo jachtos šturvalas ir Steponas sumąstė konstrukciją ir parplukdė saugiai laivą. Dar daug panašių istorijų prisimintų jo bendražygiai. S. Kudzevičius jo bendražygių, draugų, įgulos akyse visada išliks pasitempęs, griežtas, bet teisingas, sumanus, ir kartais nevengiantis papokštauti kapitonas, o artimiesiems – mylintis vyras ir tėvas, senelis, uošvis.
Gero vėjo anapus, tau, mūsų Kapitone!
Atlantas – įveiktas
Lapkričio 9 d. jachtos “Lietuva” kapitonas Osvaldas Kudzevičius kartu su “Fokus” įgula išplaukė iš Los Palmo į žygį per Atlantą. Vakar, t.y. lapkričio 26 d. iš už Atlanto atskriejo žinia, jog jie jachta “Fokus” jau perplaukė vandenyną.
Dabar jie apsistoję Sant Lucia saloje, Marigot Bay uostelyje. Anot kapitono, saloje nežmoniškas karštis – apie 34 laipsnius. Gamta labai graži, o įgulos nuotaikos puikios. Keliautojams dar liko nelengvas kelais iki Karibų.
Šiandien (lapkričio 27) arba ryt lietuviai turėtų išplaukti link Panamos.
Linkėjimai iš Atlanto. III dalis
Jachtos “Lietuva” kapitonas Osvaldas Kudzevičius keliauja jachta “Fokus” per Atlanto vandenyną. Kapitonas siunčia linkėjimus ir dalinasi savo įspūdžiais iš plaukimo.
“Paskutines kelias dienas senukas Atlantas pašykštėjo vėjuko, todėl teko kaitinti “parpalą”. Bet dienos nenuėjo veltui – susiorganizavome maudynes, atidarėme skalbyklą, tvarkėmės. Žodžiu, kasdieniniai rūpesčiai arba jūrinis gyvenimas.
Vos tik papūtė vėjas, pasikėlėme genakerį ir jau ant lagas rodė 7,5 mazgo greitį. Smagu, laivo gale pritaisėme griliuką ir vakarienei jau turime grilyje keptą veršelio išpjovą bei kiaulienos sprandinę. Vakarop vėjukas šiek tiek pastiprėjo ir jau lėkėme nuo bangelės iki 9-10 mazgų greičiu. Bet naktį – ir atsitik tu man taip – prie falinio kampo atsisuko šekelis. Avralas!!! Kaip žvejai traukia tinklus, taip ir mūsų visa įgula išsirikiavę išilgai borto lupo iš vandens ant denio genakerį. Atrodo pavyko nesuplėšyti. Rytą vėjukas sustiprėja. Pasikėlę vien kliverį ir grotą šiaušiame 8- 9 mazgų greičiu. Lenktyniaujame kas per budėjimą įveikia daugiau jūrmylių. Per paskutinę parą įveikiamč 200 jm. Tai džiugina.
Tiesa, šiąnakt prasilenkėme su kointeinervežiu. Paskutinį kartą su laivu prasilenkėme prieš keturias dienas. Todėl tai nemažas įvykis. Visi susirenka ant denio paspoksoti. Nuo pat kelionė pradžios lydėję delfinai, nesirodo jau keturias dienas. Tik žuvelės skraiduolės džiugina savo skrydžiais nuo bangos ant bangos. Rytais ant denio randame jų po keletą. Vandenyno spalva ties viduriu pasikeitė – vanduo įgavo melsvą atspalvį. Visai pamiršau paminęti – mes jau kirtome pusiaukelę, tad visiems linkėjimai iš vandenyno vidurio. Jei galėčiau, pasidalinčiau dar ir karščiu. Mano kajutėje 30 laipsniukų. Kokia temperatūra lauke nežinau, nes nėra termometro. Už borto vandens temperatūra 27 laipsniai.”
Čia galima pasižiūrėti, kur yra “Fokus” jachta.
Linkėjimai iš Atlanto. II dalis
Jachtos “Lietuva” kapitonas Osvaldas Kudzevičius keliauja jachta “Fokus” per Atlanto vandenyną. Kapitonas siunčia linkėjimus ir dalinasi savo įspūdžiais iš plaukimo.
“Antrą dieną vandenyne oras puikus. Šiltas vėjukas kiek susilpnėjo, judam bakštagėliu. Dar nespėjome priprasti prie budėjimo režimo, todėl pasižiovaudami judame į priekį. Mūsų nuobodulį išsklaidė šalia vandens paviršiuje besiilsiantis didžiulis vėžlys. Tai pakelia ūpą, dar prisimename kelis juokelius. Nuotaika puiki. Kokas pluša kambuze, o likę ant denio „svaiginasi“ iš kambuzo sklindančiais kvapais. Diena prabėga be didelių nuotykių. Vakarienaiujant smaguraujam puikų vietinį vyną.
Trečią plaukimo dieną pasistatome kregždutę (peteliškę). Vėjukas silpnėja, o lagas rodo mažesnį greitį – 7 mazgus. Vakare halzuojame ir traukiame į pietvakarius. Po truputį visi įsijungiame į budėjimų ritmą. Kažkaip laikas čia lyg ir sustoja, o laivas po truputį juda į priekį.
Ketvirtą ir penktą dieną plaukiame vis tuo pačiu kursu ir halsu. Bandome žvejoti, bet vis kažkas nukanda pavadėlį. Taip prarandam tris blizgutes (kas čia per krokodilai gyvena?). Vėjas nurimsta, užsivedame dyzel generatorių ir padarome maudynes ant denio. Mūsų greitis nukrenta iki 6 mazgų, bandome pasikelti genakerį – gražų, raudoną.
Šestą dieną vakare per vakariene pakeliam vyno taurę už įveiktą pirmą tūkstantį jūrmylių. Nepastebime, kaip prabėga beveik savaitė – šešios dienos jūroje.
Linkėjimai nuo kapitono
Prieš penkias dienas jachtos “Lietuva” kapitonas Osvaldas Kudzevičius išvyko į Madridą, o iš jo į Los Palmą. Jis plauks jachta “Fokus” per Atlanto vandenyną. Sulaukėme kapitono linkėjimų iš tolimojo Las Palmo ir pirmų kelionės dienų.
“Lapkričio 7 dieną atvykome į laivą, kuris išdidžiai stovėjo Los Palmo uoste tarp ARC regatos dalyvių (mes startuojame anksčiau). Laivo įgula jau laukė ir labai šiltai pasitiko. Buvo pagaminta vakarienė – barščiai, o mes atsilygiome lauktuvėmis – atvežtais lietuviškais lašiniais.
Po paskutinio mano plaukimo “Fokus” jachtoje daug kas pasikeitę, patobulinta, paremontuota. Iš pirmo žvilgsnio laivas atrodė paruoštas plaukimui per Atlanto vandenyną. Vėliau įsitikinau, kad tai tiesa. Penktadienio (lapkričio 8 d.) ryte keliamės anksti – 6 val. ryto. Prausiamės, pusryčiaujam ir prie darbų. Įgula pluša, oras nuostabus – 22 laipsniukai. Vaikštinėjam basi lapkritį – na kas gali būti geriau. Baigiame remontuoti vandens gėlintuvą ir kelias smulkmenas. Nepertraukiamai į laivą gabenamas maistas, gėlas vanduo (atsargai, jei nepavyktų suremontuoti gėlintuvo). Diena prabėgo greitai. Vakareniaujant aptarinėjame galimybę startuoti rytoj (lapkričio 9 d.) startuoti.
Antrą dieną keliamės 7 ryto ir kimbame į likusius darbus. Vis dar pildomos ir į visus pakampius kaišiojamos maisto atsargos. Specialiai šiam plaukimui nupirkti du šaldikliai, kurie pilnai prigrūsti atsargų. Prieš pat išplaukimą dar atvyksta didžiulis termosas su jogurtais.
15.00 val. skambant maršui pajudame iš uosto. Mūsų įguloje – septyni žmonės. Taip prasideda mūsų kelionė. Pasikeliam burę ir traukiam pusvėju pietų link. Aplenksime Grand Kanariją. Lagas rodo 10 mazgų greitį. Oras puikus, vėjuko netrūksta, saulytė šviečia, nuotaikos puikios.
Aplenkėme salą ir pakeitėme kursą į vakarus. Nors nuo salos esame nutolę keturias jūrmyles, neišvengiame aukštų krantų nemalonės. Krantai užstoja mums vėją ir turime užkurti variklį, nes greitis sumažėja iki kelių mazgų. Pirmą naktį jūroje gėrimės nuostabiu žvaigždėtu dangumi ir šiltu vėjuku. Jam sustiprėjus greitis pakyla iki 10 mazgų.
Pirmas rytas. Pusryčiai jūroje, orų prognozių aptarimas. Oras nuostabus, šiltas. Pusryčiaujam tik su marškinėlaiis ir šortais (ir aišku – gelbėjimosi liemenes).
Visiems linkėjimai iš vandenyno.