Netektis

steponas_kudzevicius

Šiandien 12 val. mus paliko kapitonas ir visų mylimas Diedukas Steponas Kudzevičius.

Visos įgulos vardu norėtume pareikšti užuojautą Stepono šeimai.

Atsisveikinti bus galima Šv. Kazimiero bažnyčioje adr. Kretingos g. 40, Klaipėda. Pirmadienį (balandžio 14 d.) 17.00–21.00 val.

Antradienį (balandžio 15 d.) nuo 9.00 val. Karstas išnešamas 14.30 val. ir vežamas kremuoti.

IN MEMORIAM STEPONUI KUDZEVIČIUI

steponas kudzevicius

 1947 10 15 – 2014 04 13

 „Jis atgulė į amžiną dreifą“, – taip balandžio 13 dieną artimieji pranešė apie garsaus buriuotojo, jachtos „Lietuva“ kapitono Stepono Kudzevičiaus mirtį.

Nelengva susitaikyti su mintimi, kad jūrų ir vandenynų platybes drąsiai vagojęs ilgametis jachtos „Lietuva“ kapitonas, profesionalus mūsų šalies buriuotojas, išugdęs ne vieną jaunosios kartos buriuotoją, jau niekada nebepakils į jachtos denį, nebekels vėją gaudančias bures.

Gimęs ir augęs prie jūros, Steponas nuo vaikystė pamilo bures, jūrų platybes ir tą meilę išsaugojo iki paskutinės savo gyvenimo minutės. Jis vis mėgdavo kartoti: „Pasaulyje yra trys patys gražiausi dalykai – šokanti moteris, šuoliuojantis žirgas ir vėjo pilnomis burėmis jachta.“

Už Lietuvos vardo garsinimą, jaunųjų buriuotojų ugdymą jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius buvo pripažintas vienu iš pilietiškiausių klaipėdiečiu.

Pradėjęs buriuoti 1959 metais, jis greitai tapo puikiu lenktynininku, daugelio regatų nugalėtoju, tarptautinės klasės sporto meistru.

Daugelį metų plaukiodamas po Baltiją, Steponas, kaip ir daugelis jo bendražygių, svajojo apie platesnius vandenis. Ta svajonė išsipildė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. S. Kudzevičius buvo vienas iš tų aktyvių iniciatorių, kurie 1989 m. organizavo pirmąjį Lietuvos jachtų „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ žygį per Atlantą su šūkiu „Lietuvos garbei, tautos vienybei“. Tada jis du kartus perplaukė Atlanto vandenyną. Steponas visada didžiavosi tuo, kad dalyvavo žygyje, kuris parodė pasauliui, kad okupuota Lietuva per 50 metų nemirė.

Po šios kelionės ambicingas buriuotojas Steponas susikaupė dar rimtesniam žygiui. Jo vadovaujama jachta „Lietuva“ šaliai itin sunkiais 1992 metais išplaukė pirmojo žygio aplink pasaulį. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, pabuvojo prie Europos, Australijos, Amerikos ir Afrikos krantų.

„Keistai tuomet viskas buvo susipynę, – žiniasklaidai po kelionės sakė Atlantą kirtusios jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius. – Jachtoje plazda neįteisinta Lietuvos vėliava, mes, Lietuvos buriuotojai, – su tarybiniais pasais, o Klaipėdos krantinėse, kur buvo susirinkusios daugiatūkstantinės minios, – aukščiausio laipsnio euforija. Kas verkia, matydamas trispalves, kas iškėlę pirštus klykia „Mes nugalėsim“, kažkas bando skanduoti „Lie-tu-va“. O mums gera, kad išplaukiam pasauliui parodyti, jog išdrįstam vėl keliauti su Lietuvos vėliava“.

Daug žinojęs apie jūrinį buriavimą, sukaupęs didelę navigacinę praktiką, Steponas stengėsi perduoti savo žinias, „vaikiams“ – taip jis vadindavo jaunuosius jachtos „Lietuva“ įgulos narius. Jis stengėsi jiems įdiegti pasitikėjimą savo jėgomis, siekti profesionalumo, mokė buriuotojiško etiketo ir pagarbos Lietuvos buriavimo tradicijoms. Jo dėka „Lietuva“ buvo nuolat gerai prižiūrima, o jos jaunoji įgula tapo pajėgi dalyvauti prestižinėse tarptautinėse regatose. Dar pernai S. Kudzevičius dalyvavo regatose, plaukė jachta „Lietuva“ kartu su vaikų globos auklėtiniais. Pirmą kartą ant denio užlipę vaikai žavėjosi kapitonu ir išsižioję klausėsi jo pasakojimų apie plačius vandenynus, patirtas audras ir pamatytus kraštus.

S. Kudzevičių jo įgula prisimena, kaip reiklų kapitoną, tačiau jis niekada nekeldavo balso. Užtekdavo išgirsti jo įsakymą ir nekildavo noras prieštarauti. Tačiau kartu jis buvo linksmas, mėgdavo pajuokauti, o ilgos naktys budėjime su kapitonu niekada neprailgdavo – tiek smagių istorijų jis žinodavo ir taip jas įdomiai pasakodavo, vienintelis iš įgulos dar mokėjo jūreiviškų dainų.

S. Kudzevičius buvo ne tik geras buriuotojas, laivo kapitonas. Profesinėje srityje jis buvo tikras inovatorius, visada turėjo idėjų, kaip darbą efektyvinti, racionalizuoti. Klaipėdos politechnikume įgavęs statybos inžinieriaus profesiją, įsidarbino inžinerinių tinklų statybos valdyboje. Pradėjęs nuo meistro savo sąžiningu darbu, geromis idėjomis greitai užsitarnavo vadovybės pagarbą ir per penketą metų pakilo iki darbų vykdytojo pareigų, o dar po septynių metų – vyriausiuoju inžinieriumi. Dalyvavo Klaipėdos Mokyklos gatvės tilto statyboje ir už tai gavo ne vieną padėką ir apdovanojimą. Po Nepriklausomybės S. Kudzevičius darbavosi dar keliose įmonėse. Inžinierius darbo neapleido iki pat pabaigos. Pastaruoju metu vadovavo UAB „Klaimonta“, kurios veiklos sritys metalo gaminiai ir konstrukcijos. Statybos inžinierius gavo ne vieną apdovanojimą už savo darbus. Talentingas statybininkas, galima sakyti, pats savo rankomis pastatė savo šeimai ir namus. Plaukimo metu S. Kudzevičiaus sumanumas taip pat praversdavo. Kapitonas visada rasdavo išeitį. Įgula gerai prisimena, kaip 2012 metais lūžo jachtos šturvalas ir Steponas sumąstė konstrukciją ir parplukdė saugiai laivą. Dar daug panašių istorijų prisimintų jo bendražygiai. S. Kudzevičius jo bendražygių, draugų, įgulos akyse visada išliks pasitempęs, griežtas, bet teisingas, sumanus, ir kartais nevengiantis papokštauti kapitonas, o artimiesiems – mylintis vyras ir tėvas, senelis, uošvis.

Gero vėjo anapus, tau, mūsų Kapitone!

Picture 799 OLYMPUS DIGITAL CAMERA DSC_0156 IMG_0332