Jachtos “Lietuvos” praeitis
dvideįimtmetis
Jachta “Lietuva” – tai tikra plaukiojanti legenda. “Lietuva” pastatyta 1976 m. Gdanske (Lenkija). “Conrad 54” tipo burinės jachtos statytos XX a. VIII d. Tai lenko Ryszard Langera 1973 metų projektas. Tokio pat tipo kaip ir “Lietuva” dar yra “Tornado”, “Lady B”, “Sparta”, “Vilis Lacis”, “Aurora”, “Linda”.
„Lietuva“ įsigyta jachtų parodoje 1976 m. Leningrade (dab.St.Peterburge). Naują “Conrad 54” jachtą nupirko Lietuvos žuvies pramonės susivienijimas su Klaipėdos vykdomojo komiteto (vadovas A. Žalys) pagalba. Tai buvo tuo metu didžiausia jachta SSRS Pabaltijyje. Kreiserinę lenktyninę jachtą pavadino „Lietvos“ vardu. 1977 m. Baltijos jūros taurės regatoje ji laimėjo greičiausios jachtos prizą. 1978 ir 1979 m. regatose laimi II, III vietas. 1983 m. “Ostseeregatta” (VDR) – pagrindinį prizą. Nuo 1981 m. kelis kartus vyko slaptos lietuvių, latvių, estų ir rusų vienatipių jachtų (“Conrad 54”) regatos aplink Gotlando salą. Jose dalyvaudavo ir „Lietuva“. Iki 1989 m. jachta galėjo plaukti tik iki Leningrado, pietuose iki Rostoko.
Pirmasis kapitonas Osvaldas Kubiliūnas
osvaldas kubiliunas
Pirmasis jachtos kapitonas buvo Osvaldas Kubiliūnas (1931 – 1995). Jis pradėjo buriuoti 1946 m. Kai 1949 m. sovietinėje Klaipėdoje tvirtintos pirmosios buriuotojų kvalifikacijos, Osvaldui Kubiliūnui suteikta I eilės vairininko kategorija. 1952 – 1955 m. jūreiviu plaukiojo su mokomaisiais burlaiviais Meridianas, Albatrosas, Štilis. Buriavo su “drakonu” Žalčių Karalienė. 1968 m. Lietuvos buriuotojai pirmą kartą po karo dalyvavo tarptautinėje regatoje Gdansko įlankoje. “Banga-2” (šturmanas O. Kubiliūnas) užėmė antrą vietą. 1974 ir 1976 m. dalyvavo “Cutty Sark” regatoje burlaivyje “Kruzenstern”. Netapęs profesionaliu jūrininku dirbo Lietuvos žuvies pramonės valdyboje ir Lietuvos jūrų laivininkystėje.
O. Kubiliūnas buvo garsiausias LTSR kreiserinio buriavimo propaguotojas: lenktynininkas, mokytojas, knygų vertėjas ir autorius. Taip pat jis buvo kreiserinių jachtų “Atlantas”, “Lietuva”, “Žilvinas” kapitonas.
Osvaldas Kubiliūnas apie jachtą “Lietuva”:
 “Greitai ir reikiamai pritraukti jos priekinę burę – genują, pučiant gaiviam vėjui, reikia dviejų stiprių vyrų, kurie dirba pasikeisdami kas kelias minutes. O burė jachtoje ne viena. […] Plaukiant pavėjui pakeliamas spinakeris, kurio […] “pūslė” priešininkų pagrįstai vadinama “širše”, nes ne vienam yra skaudžiai įgėlusi […]
Šitie keli šimtai kvadratinių metrų burių turi paklusti buriuotojo valiai. Bangos, vėjas neturi jo gąsdinti. Vienas tikslas – jeigu tai varžybos, aplenkti kitus, jei kreiserinis plaukiojimas – plaukti greitai.”
1986 m.
1989 metų žygis
lietuva tsrs
Tačiau 1989 m. į Lietuvą papūtė atgimimo vėjai. Politinių pokyčių išvakarėse greičiausios lietuvių jachtos “Lietuva”, “Dailė” ir “Audra” su trispalvėmis 1989 m. perplaukė Atlanto vandenyną. Žygis, pavadintas “Lietuvos garbei ir vienybei” tęsėsi iš Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. Anot buvusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, 1989-ųjų žygio reikšmė ne menkesnė nei Baltijos kelias.
Žygio metu su “Lietuva” į Ameriką plaukė viena įgula, o atgal kita. Pirmajai vadovavo Osvaldas Kubiliūnas, o antrajai jachtos kapitonas S. Kudzevičius, plaukęs ir pirmyn, ir atgal bei pasikvietęs O. Kubiliūną dalyvauti istoriniame žygyje.
Beje, tuo metų į žygį per Atlantą iškeliavę S. Kudzevičius, Rimas Dargis, R. Ramanauskas, Jonas Limantas, Gediminas Pilaitis 1992-1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje su jachta “Lietuva” apiplaukė pasaulį. Po ilgos pertraukos vandenyne suplevėsavo Lietuvos trispalvės. Žygio tikslas – parodyti pasauliui, kad per 50 okupacijos metų Lietuva nemirė. Buriuotojai išplukdė per 1000 laiškų, kurie be cenzūros buvo pristatyti į Ameriką. Įgulų šūkis – “Lietuvos garbei, tautos vienybei”. Tąkart Klaipėdos mieste buvo įrengtas stendas ir žemėlapyje būdavo pažymima, kur kokia jachta yra. Žmonės susirinkdavo prie jo, aptardavo visus Lietuvos reikalus. Pasak S. Kudzevičiaus, tai buvo politinis reisas. Tąkart apsilankyta ne tik Niujorke, bet ir Klivlende, ir Čikagoje, ir Baltimorėje. Tik po Lietuvos buriuotojų apsilankymo išeivijos lietuviai pradėjo atvažiuoti į tėvynę. Iki tol bijojo, nežinojo, kas jų laukia Lietuvoje.
Aplink pasaulį
zygisaplink pasauly
Jachtos “Lietuva” žygis prasidėjo 1992 metais, kai įgula gavo kvietimą dalyvauti  Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtoje regatoje “Columbus 92”.
Transatlantinėje regatoje “Columbus 92” jachta “Lietuva” dalyvavo dviejuose etapuose: pirmajame savo grupėje buvo pirma, o antrajame – antra, po 16 parų trukusios kelionės per Atlantą vokiečių jachtai pralaimėjo tik pusę valandos. Bendroje įskaitoje iš beveik 400 jachtų lietuviai buvo dvylikti.
Regatos jie nebaigė. Užuot plaukę iš Bostono į Liverpulį, pasuko link Panamos ir tęsė dar suplanuotą žygį aplink pasaulį. Kelionė truko 13 mėnesių, generaliniu kursu nuplauktos 33 672 jūrmylės. „Lietuva“ grįžo 1993 m. blandžio 12 d.
Pirmasis Lietuvos jachtos žygis aplink pasaulį sukėlė didžiulį susidomėjimą neseniai nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Klaipėdoje netgi buvo didžiulis žemėlapis, kuriame žmonės sekė “Lietuvos” žygį ir smeigtukais žymėjo įveiktą maršrutą. Geranoriškai žygio dalyvius sutiko ir pasaulio valstybės. Vieni pirmųjų gavę lietuviškus pasus žygio dalyviai į užsienio šalis būdavo įleidžiami ir be vizų.

Parašykite komentarą